Idėja, apie kurią Šilutėje prabilta vos prieš metus, jau virto kūnu – penktadienį Rusnėje buvo iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos ir Indijos draugystei, t.y., dviejų šių tautų atstovų – indo Mahatmos Gandžio (Mahatma Gandhi) ir iš Rusnės kilusio Hermano Kalenbacho (Hermann Kallenbach) bičiulystei.
Spalio 2-oji šiam įvykiui pasirinkta neatsitiktinai – tądien buvo minimos 146-osios M.Gandžio gimimo metinės.
Tiek aukštų svečių, juolab – užsieniečių, Rusnė, ko gero, dar nebuvo regėjusi per visą savo gyvavimo laikotarpį. Į miestelį plūdo ne tik šilutiškiai, bet ir iš kitų šalies vietovių atvykę smalsuoliai, aukšti Lietuvos Vyriausybės vadovai, rajono valdžia, buvo gausu ir Indijos bei Izraelio tautų atstovų, atvyko Lietuvos ir Indijos šalių ambasadoriai, paminklo statybos rėmėjai, respublikinių ir Indijos televizijų bei pasaulinių dienraščių – Indijos TV kompanijos CNN-IBN bei Indijos dienraščio „The Telegraph“ žurnalistų komandos.
O kur dar būriai vietinių rusniškių, irgi nenorėjusių praleisti jų žemėje vykstančio įvykio ir svečiams surengusių pamario žvejų vaišes?..
Tad įvykis buvo neeilinis ir žmonių ant Atmatoskranto tądien buvo ypač tiršta.
Susirinko švęsti M.Gandžio gimtadienį
Gražiai sutvarkytoje Atmatos upės krantinėje dar gerokai iki renginio pradžios buvo gausu rusniškių. Patogesnės vietelės beieškantys rusniškiai gėrėjosi Atmatoje surengtu laivų paradu, džiaugėsi, kad miestelyje turės dar vieną gražų kampelį ir tarpusavyje kalbėjosi, kad „jei ir daugiau tokių vietų bus, niekam nuo to blogiau nebus“.
Nevėlavo ir iš tolo matomu eskortu su garsinėmis sirenomis bei švyturėliais atskubėjęs, apsaugininkų apsuptas premjeras Algirdas Butkevičius su žmona Janina, kiti svečiai, kurių eiseną prie paminklo atvedė maršus trenkiantis orkestras „Pamarys“.
Renginį vedė paminklo statybos iniciatyvos autorė, VšĮ „Kiškių garbė“ vadovė, žurnalistė Edita Mildažytė. Kreipdamasi į gausų susirinkusiųjų būrį ji sakė, jog šįkart M.Gandžio gimtadienį visi susirinko švęsti išties neįprastoje vietoje – Rusnėje, kur nuo šiol stovės Indijos nacionalinio didvyrio, taikaus pasipriešinimo iniciatoriaus M.Gandžio ir jo bendraminčio, iš Rusnės kilusio žydų tautybės architekto H.Kalenbacho skulptūra.
Be paliovos spragsint fotoaparatams ir burzgiant filmavimo kameroms nuo skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurto paminklo nukrito baltas audeklas, atidengdamas vienas šalia kito stovinčius du dviejų tautų vyrus.
Pirmasis žodį taręs A.Butkevičius sakė, jog spalio 2-oji – džiugi diena ir Lietuvai, ir Indijai, ir Pietų Afrikos Respublikai, ir Rusnei, nes įgyvendinta kelerius metus puoselėta idėja. Ją įgyvendindami mes pagerbiame ne tik prieš 146 metus gimusį, Indijos tautos tėvu vadinamą M.Gandį, bet ir Mažosios Lietuvos sūnų, jo artimą draugą H.Kalenbachą, su kuriuo jis susitiko Pietų Afrikos Respublikoje ir kartu su juo skleidė pasauliui taikos idėją.
M.Gandis, pasak ministro pirmininko, tai žmogus, kurio įtaka viso pasaulio istorijai yra sunkiai nusakoma. Jis ir pats, ko gero, negalėjo įsivaizduoti, kad jo tarti žodžiai išliks iki šiol.
„Ši dviejų draugų skulptūra – paminklas Lietuvos ir Indijos draugystei“, – sakė A.Butkevičius. Jis dėkojo idėjos autoriams ir skulptoriui R.Kvintui, kurių dėka nuo šiol Rusnės vardas skambės visoje Lietuvoje.
Tiesa, ne tik Lietuvoje: E.Mildažytė sakė, kad jau paminklo atidengimo išvakarėse du dideli straipsniai apie šį įvykį buvo pasirodę Indijos laikraščiuose.
Svečiai dėkojo Rusnei ir rėmėjams
Indijos žemės ūkio jaunesnysis ministras Mohanbhai Kundariya kalbėjo, jog šio renginio dalyviai dalyvauja atidengiant monumentą, kuris pagerbia ne tik M.Gandį ir jo bičiulį bei kompanioną H.Kalenbachą, bet ir jų draugystę, simbolizuoja glaudų Lietuvos ir Indijos bendradarbiavimą. Šis monumentas primena dviejų bendražygių kurtą laisvą pasaulį, kuriuo abu jie tikėjo, abu suprato taikaus pasipriešinimo vertę ir pavertė pasaulį geresne vieta.
„Praėjus 44 metams po to, kai buvo atkurta Indijos nepriklausomybė, šį kelią praėjo ir Lietuva, Lietuvos žmonės susivienijo su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis“, – nepriekaištingas žinias apie mūsų šalies istoriją demonstravo svečias.
Jis ypač dėkojo Lietuvos ambasadoriui Indijoje Laimonui Tallat – Kelpšai už šios idėjos palaikymą ir pagalbą ją įgyvendinant.
Vienos didžiausių Indijos farmacijos kompanijų „Cipla“ savininkas ir paminklo pagrindinis mecenatas dr. Yusuf K.Hamied su žmona į ceremoniją atvyko iš Londono. Vilniuje gimęs svečias prisiminė daug M.Gandžio ir H.Kalenbacho pažinties bei savo šeimos istorijos faktų.
Ministro pirmininko pasiūlymą pastatyti paminklą šiems dviem bendraminčiams dr. Y.K.Hamied gavo 2014-ųjų spalį lankydamasis Lietuvoje. Jis pasidžiaugė, kad idėją per metus pavyko įgyvendinti.
M.Gandžio vaikaitis Tushar Gandhi atvyko iš Indijos, kur ir dabar vadovauja M.Gandžio fondui. Jis sakė, jog Rusnės motyvas jo prosenelio gyvenime išties buvo labai svarbus. „Dėkoju Rusnei ranką pridėjęs prie širdies“, – sakė svečias, ir nusiavęs batus suklupo paminklo papėdėje, taip jį laimindamas.
Lietuvos žydų bendrijos pirmininkė Faina Kukliansky pastebėjo, jog H.Kalenbachas įnešė didelį indėlį, kad visas pasaulis sužinotų apie Lietuvą.
H.Kalenbacho dukterėčios anūkas (pats Kalenbachas vaikų neturėjo) ir Kalenbachų šeimos archyvo sergėtojas Eli Sarid, atvykęs iš Izraelio kalbėjo, jog jei šį momentą matytų jo mama, ji būtų labai laiminga. „Meilė užkrečiama, M.Gandžio pasaulyje paskleista meilė jam sugrįžo su kaupu“, – sakė jis.
Rusniškiai vaišino žuviene
Rajono meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad būti liudininkais įvykio, kai šios dvi iškilios asmenybės įsikuria didžiausioje Lietuvos saloje, išskirtinėje vietoje, kur susijungia dviejų upių vagos, yra didelė garbė visai rajono bendruomenei. Jis dėkojo idėjos autoriams ir mecenatams.
Rusnės žemių šeimininkė seniūnė Dalia Drobnienė dėkojo ir istorikams, kurie visiems priminė jų krašto istorijos faktus, dėkojo E.Mildažytės vadovaujamam fondui ir rėmėjams už tai, kad rusniškiai nuo šiol turės dar vieną gražią vietą, ir dovanojo svečiams „Rusnės gėlėmis“ vadinamų rūkytų žuvų.
Pasibaigus oficialiajai renginio daliai visas gausus svečių būrys buvo pavaišintas tradiciniu šio krašto patiekalu – žuviene, kurią čia pat ant upės kranto virė rusniškiai.