Kovo 27-ąją Rusnės miestelyje galima skelbti šių metų stintmečio pradžia. Nors tik pirmadienį Nemuno žiotys ir Atmatos upė atsikratė ledo gniaužtų, ankstyvą antradienio rytą rusniškiai žvejai mėgėjai jau traukė pirmasias iki Rusnės atplaukusias stintas.
Per visą dieną būrelis žvejų vadinamajame gamtosaugininkų uostelyje prie Atmatos upės tilto prisižvejojo po 3 – 4 kilogramus sidabrinių žuvelių.
Stintos nekantrauja
Paprastai stintos iš Kuršių marių žiemos stovyklavietės iki Rusnės salos atplaukia tik upės vandeniui sušilus iki 5 – 6 laipsnių, po ledonešio praėjus nemažiau kaip savaitei. Rusniškio įgudusio žvejo Gedimino Kuckailio nuomone, šiemet stintos taip nekantrauja tik todėl, kad žiema mūsų krašte šiek tiek per ilgai užsibuvo. Praėjusiais metais pavasaris buvo daug ankstyvesnis, tad stintmetis prasidėjo kovo 12 dieną.
Kad stintos užplūdo netikėtai, rodo ir faktas, jog žvejų profesionalų grandys dar visai nepasiruošusios žvejybai. Be to ir žvejybos vietose Skirvytės ir Atmatos upių pakrantėse stūkso ledų lytys. Jas „išprašyti” atgal į upę, kad plauktų link marių, gali tik buldozeriai.
Tradicinis krašto įrankis – keselis
Tos pačios kovo 27-osios dienos vėlyvą vakarą iki pusiaunakčio keseliais mojavo ir keli senoviškos stintų žvejybos mėgėjai. Keselis yra tik Rusnėje ir jos apylinkėse žinomas ir naudojamas žvejybos įrankis – 5 – 6 metrų kartis su bemaž metro skersmens lanku, apsiūtu tankiu tinkliniu maišu.
Nors keseliautojų laimikiai kelis kartus didesni nei meškeriotojų, tokios krašto tradicinės žvejybos mėgėjų vis mažiau ir mažiau. Tai sunkus ir pavojingas darbas. Rusniškių keseliautojų nuomone, dabar jauni žmonės yra per daug išlepę ir sotūs, kad valandų valandomis apledijusia kartimi koštų vadenį.
Guodžia viltis
Verslinės žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra” pirmininkė Siga Jakubauskienė „Šilutės naujienoms” yra pasakojusi, kad šių metų stintų žvejyba, statistikos duomenimis, turėtų būti sėkminga. Tai metai, kurie pasikartoja tik kas 4 metus, kai žvejų laimikiai yra ypač gausūs. Svarbu tik, kad gamtos sąlygos ir žvejų įgūdžiai leistų pasinaudoti toka gamtos dovana.
Tiesa, apie tą gamtos dovaną irgi sklando įvairių nuomonių. Tai tik mūsų Baltijos jūros pakrantės šalyse stintos yra laukiamas laimikis. Skandinavijos šalių pusėje stintos yra retai vartojamos maistui. Dažniausiai jos gaudomos tik tam, kad padėtų reguliuoti populiaciją ir apsaugoti kitų vertingų žuvų mailių. Mat stintos – tai armada žuvų kanibalų, kurios keliaudamos ryja viską, ką tik sugeba apžioti – net savo gentainius. Juk niekam ne paslaptis, kad populiariausias masalas stintoms yra kitų stintų gabaliukai, nors patyrę žvejai mėgėjai dažniausiai masalo porcijoms pjausto ir raudes.