Rusnės kultūrininkai „okupuos“ teismo rūmus

RUSNES RUMAI 1Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė dabar išgyvena kūrybinių planų euforijos laiką. Rajono vadovai oficialiai pasiūlė B.Servienės vadovaujamą įstaigą, iki šiol neturinčią normalių patalpų, perkelti į erdvius XX amžiaus pradžioje statytus tuometinės apskrities teismo rūmus.

Rajono vadovai senųjų teismo rūmų patalpų perdavimo Etnokultūros centrui sprendimo projektą artimiausiu metu ketina pateikti rajono Tarybai.

Buvo kitokių iniciatyvų

Iki šiol Salos etnokultūros ir informacijos centras glaudėsi Rusnės seniūnijos pastato fojė ir keliuose kabinetuose. Prieš pusmetį Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės bei jos partiečių liberalsąjūdiečių iniciatyva svarstyta galimybė etnokultūros centrą įkurdinti pastate, kurį valdo įmonė, siejama su buvusio Seimo nario Audriaus Endzino šeima. Iniciatoriams nereikšminga atrodė net ir planuojama nuomos kaina – apie 5000 Lt kas mėnesį.

Paaiškėjus, jog tokių planų neremia nei seniūnijos bendruomenė, nei rajono valdančioji dauguma, iniciatyvos nugeso. Juolab kad rajono politikai susitikimuose su žmonėmis buvo raginami minėtai įstaigai perleisti neišnaudojamas Savivaldybės valdomas patalpas.

Žvilgsnis nukrypo į Rusnės specialiosios mokyklos vieną pastatą – mokykla daugiau nei pusamžį naudojosi senaisiais teismo rūmais. Tačiau prieš kelerius metus mokykla gavo naują 5000 kv. m. ploto pastatą, dar turi bent tris pastatus mokymo, sporto bei darbiniams užsiėmimams vykdyti. O moksleivių skaičius yra mažesnis nei 100.

Dabar jau nei seniūnė D.Drobnienė, nei jos bendraminčiai nebeprieštarauja, kad Salos etnokultūros ir informacijos centrui būtų perduoti senieji teismo rūmai.

Bus vietos kolektyvams, studijoms

Centro direktorė B.Servienė jau apgalvojo, kaip išnaudos erdvias „teismo rūmų“ patalpas. Pirmajame aukšte būtų įkurtas informacinis centras – jis bus lengvai pasiekiamas turistams, keliaujantiems dviračių taku.
RUMAI
Tame pačiame aukšte veiktų kelios edukacinių studijų salės: keramikos, audimo, senųjų žvejybos reikmenų gamybos.

Etnokultūros centras turi įsigijęs keramikos kaitinimo krosnelę, kuria naudotis išmoko centro etnografė Sonata Verbučianskė. Turi ir audimo stakles, kuriomis galima austi ne tik drobeles, bet ir skudurinius grindų kilimėlius.

Centras turi ir šviesios atminties, garsaus žvejo Ervino Prūso žvejybos drabužius – jie bus puikus akcentas žvejybos reikmenų studijai. Šioje salėje ketinama mokyti pinti nėgių gaudymo bučiukus, megzti tinklus, gaminti kitokius žvejybos reikmenis.

Antrajame pastato aukšte planuojama įkurdinti visus Salos etnokultūros ir informacijos centro globojamus kolektyvus. Dabar jų yra aštuoni.

Šiame aukšte yra erdvi koncertų salė, kuri tiks dainininkų, šokėjų, aktorių repeticijoms. Kai kurie kolektyvai turės atskirus tik jiems skirtus kabinetus. Pirmiausia į tokius kabinetus pretenduoja moterų vokalinis ansamblis „Luotužė“, šokių kolektyvas „Rusnietis“.

Be to, antrajame aukšte atsiras etnokultūros studijų kabinetas. Centras jau dabar turi apie 300 etnografijos ir istorijos knygų, kuriomis galėtų naudotis krašto etnokultūra besidomintys žmonės.

Planuojamos dar vienos įkurtuvės

Kad ir kokios patogios bus Salos etnokultūros ir informacijos centro naujos patalpos, tačiau lieka svajonė, kad netrukus bus imtasi renovuoti senuosius Rusnės kultūros namus, kuriuose vyktų koncertai, spektakliai, būtų demonstruojami kino filmai.

Nors dabar minėti kultūros namai – tik griuvėsiai, tačiau yra viltis, kad jų remontas pajudės. Rajono Taryboje jau pritarta ES paramos programose ieškoti lėšų Rusnės kultūros namų salei atstatyti.

Salos etnokultūros ir informacijos centrui persikėlus į „teismo rūmus“, Rusnės seniūnijos pastate įsikurtų F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialas. Bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė mano, kad ši vieta strategiškai žymiai geresnė nei dabartinės filialo patalpos, esančios vaikų darželio pastate.