Jeigu kas nors nori pamatyti šiurpą keliančius gamtos vaizdus – rūgščių išmatų nuėstus medžius, tirštai pažaliavusį tvenkinių vandenį, turėtų apsilankyti Rusnės saloje, Uostadvario ornitologiniame draustinyje. Tik nereikia tikėtis, kad tame draustinyje rasite paukščių įvairovę – draustinį okupavo patys grėsmingiausi žuvų, smulkių paukštelių ir medžių priešai – kormoranai.
Dar visai neseniai buvo žinoma, kad didžiulė kormoranų kolonija buvo susikaupusi Neringoje, giraitėje tap Nidos ir Juodkrantės, vėliau – Rusnės Briedžių saloje, Krokų lankos pietinėje pakrantėje. Kelerius metus Aplinkos apsaugos ministerijos vykdyta kiaušinių atšaldymo triukšmu programa minėtose perimvietėse kormoranų populiaciją žymiai sumažino. Tačiau akivaizdu, kad nepageidaujamieji paukščiai atrado naują saugią vietą, kurioje ir vėl ėmė sparčiai daugintis – Uostadvario ornitologinį draustinį.
Draudžiama vaikščioti ir trukdyti
Nemuno deltos regionio parko vyr. specialistas Robertas Kubilius sakė, kad jau trečius metus stebi kormoranų perimvietės koloniją. Šiemet preliminariai jis suskaičiavo apie 2200 lizdų. Žinant, kad viename lizde su prieaugliu gyvena 4 – 5 paukščiai, galima nesunkiai apskaičiuoti, kiek jų yra dabar ir kaip sparčiai jų gali daugėti artimoje ateityje.
Manoma, kad kormoranai susirado naują vietą savo kolonijai po to, kai prarado ramybę ankstesnėse kolonijose, kur pokšėjimais buvo vaikomi iš lizdų, siekiant atšaldyti jų perimus kiaušinius.
R.Kubilius mano, kad kormoranai susirado puikią ir jiems saugią vietą – Uostadvario ornitologinį draustinį. Jame draudžiama lankytis žmonėms, baidyti ar kaip kitaip juos iškrapštyti be Aplinkos apsaugos ministerijos sprendimų. Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai gali tik vykdyti populiacijos apskaitą ir teikti duomenis minėtai ministerijai.
Rusniškiai tokios draugijos nenori
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad nė didžiausiam košmare ar siaubo filme negalėjo pamatyti panašių vaizdų į tuos, kuriuos pastaruoju metu Rusnės saloje pridarė naujieji kaimynai – kormoranai. Praėjusiais metais seniūnė su aplinkosaugininkų komanda buvo aplankiusi Uostadvario ornitologinį draustinį, esantį šalia buvusio žuvininkystės ūkio tvenkinių teritorijos.
Seniūnės žodžiais tariant, tik kompiuterinės programos sugebėtų sumaketuoti tokį baisų vaizdą, kokį gamtoje paliko minėtieji sparnuočiai. Toje vietoje augę medžiai styro it vaiduokliai, nudrabstyti rūgščiomis paukščių išmatomis, ant jų seniai nebelikę nė vieno lapelio, jie pavirtę vaiduokliais, o visoje teritorijoje tvyro nepakenčiama smarvė.
Seniūnė abejoja, ar tikrai tie paukščiai yra saugotini, net jeigu jie yra apsigyvenę ornitologiniame draustinyje. Juk kormoranai jau išgujo ar išnaikino visus kitus toje vietoje gyvenusius ir perėjusius paukščius. „Metai, antri, ir ornitologinis draustinis liks tik kormoranų perimviete“, – kalbėjo D.Drobnienė.
O kalbinti rusniškiai mano, kad čia atklydusius kormoranus reikėtų naikinti bet kokiais – ar drastiškais, ar leistinais būdais. Antraip kyla grėsmė, kad jie labai greiti išplis ne tik tame draustinyje, bet ir kitose salos vietose.
Gaila žvejų
Beatodairiškai plintant kormoranų populiacijai be abejonės kyla didžiulis pavojus Kuršių marių ir Nemuno deltos upių žuvims. Pasak D.Drobnienės, kormoranai, kurie draustinio medžiuose turi susisukę po 6 – 8 lizdus, kas kelias minutes būriuojasi į pusšimčio paukščių būrius, ir tiesiu taikymu skrenda link marių. Ten sočiai pririję žuvies vėliau grįžta atgal. Todėl rusniškiams gaila žvejų, nes tie paukščiai sunaikina jų galimus laimikius.
Verslinės žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė „Šilutės naujienoms“ kalbėjo, kad kormoranų populiacijos plitimas stipriai liūdina ir žvejus verslininkus. Pikta, kad ir Aplinkos apsaugos ministerijos valdininkų pozicija nėra aiški – jie nori suvaldyti situaciją dėl kormoranų daromos žalos ar ne?
Prieš kelerius metus buvo atlikti skaičiavimai, kurie rodė, kokie yra Kuršių mariose bei Nemuno deltos upėse žvejojančių žvejų ir paukščių laimikiai. Tuometiniai duomenys rodė, kad verslinės žvejybos įmonės per metus sugauna apie 1 tūkst. tonų žuvies, žvejai mėgėjai – apie 700 tonų. Užtat kormoranams, pagal jų tuometinės populiacijos kiekius ir apetitą, atitenka net 400 tonų žuvies. Akivaizdu, kad augant šių paukščių skaičiui jie gyvens ir veisis tik žvejų ir žvejų mėgėjų laimikių sąskaita.
Asociacijos „Lampetra“ vadovybė jau nekartą prašė Aplinkos apsaugos ministerijos imtis ryžtingesnių veiksmų tiek daug žalos darančių paukščių populiacijai reguliuoti. Tačiau efektyvių sprendimų dar vis nėra.