Brangių svečių prieš savaitę sulaukė Rusnės specialiosios mokyklos pedagogai ir ugdytiniai – juos aplankė ilgamečiai bendradarbiavimo partneriai ir rėmėjai Vokietijos Emmerborn miestelio Raudonojo Kryžiaus draugijos nariai.
Svečius priėmę Savivaldybės vadovai įteikė jiems padėką už paramą mūsų kraštui.
Atgabeno dovanų vaikams ir bažnyčiai
Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas sakė, kad įstaigos kolektyvo ir vokiečių draugystei – jau 5-eri. Per tuos metus abi pusės jau pabuvojo viena pas kitą, užsimezgė daug artimų ryšių.
Vokiečiai savo krašte nuolat renka labdarą ir gabena ją pamariškiams. Ir šį kartą jie neatvyko tuščiomis: atgabenta lovų, čiužinių, statybinių medžiagų, dažų, vaikams – drabužių, daug žaislų, mokymosi priemonių.
R.Blechertas sakė vienu didžiausiu savo galvos skausmu vadinantis mokyklos geltonojo autobusiuko būklę – jis jau baigia sugriūti. Šios transporto priemonės prašyta ir vokiečių. „Dabar jau drąsiai sakau, kad vokiečiai žadėjo padėti ir šioje srityje. Jaučiame išties didelę jų paramą“, – sakė direktorius.
Beje, delegacijai vertėjavo prieš porą metų į Vokietiją gyventi išvykusi buvusi Rusnės specialiosios mokyklos socialinė pedagogė Aurelija Parakininkienė.
Vokietijos RK nariai glaudžiai bendradarbiauja ir su Šilutės RK, padeda mūsų ligoninei, o Rusnės evangelikų bažnyčiai jie šį kartą atgabeno elektrinius vargonus, žvakidžių, apeiginių indų, kilimą.
Padės, kol leis jėgos
Delegacijos vadovas Gerd Gohmann pasakojo, jog organizacijos nariai – daugiausia pagyvenę žmonės, pensininkai, humanitarinę pagalbą renkantys neatlygintinai. Pernai jie dirbo 4000 valandų.
Vyrai labdarą renka, o moterys rūšiuoja ir pakuoja. Surenkama tiek, kad per metus į Lietuvą atsiunčiama 40 tonų – ne tik į Šilutę, bet ir į Kuršėnus bei Klaipėdos kraštą. Į Lietuvą jie atvyksta 2 kartus per metus, nes patys nori pamatyti, kokios pagalbos čia labiausiai reikia. Atvežama ir ligoninės, stomatologijos kabinetų įranga ir kt.
Vokiečiai sakė turintys galimybę paremti ir sunkiai vaikštančius senelius specialia įranga, nes per tą laiką surado ją gaminančių įmonių, labdarai skiriančių savo produkciją.
Delegacijos vadovas prisiminė, kad pirmą kartą atvykę į Lietuvą jo kolegos jautėsi čia svetimi, bet išvyko jau kaip draugai. Šiandien jie jau ir atvyksta pas draugus, o geriausia padėka už gerus darbus jiems yra čionykščių žmonių nuoširdumas ir tas mažas žodelytis „ačiū“.
„Mes padėsime jums tol, kol leis mūsų jėgos, ir tikimės tolesnio tokio gražaus bendradarbiavimo“, – tokį savo ir kolegų moto išsakė G.Gohmann.
Šilutę mato per televiziją
Svečiai taip pat pasakojo prieš kelias savaites per savo televiziją matę reportažą apie Pamarį ir Šilutę. Pirmieji pastebėję tą laidą suskubo skambinti draugams ir raginti įsijungti televizorių. „Buvo malonu pamatyti vietas, kuriose mes jau buvome – Rusnės evangelikų bažnyčią, Šilutės geltonąjį tiltą, turgaus aikštę“, – pasakojo jie.
Vokiečiai pripažino, kad pokyčiai mūsų krašte vyksta ir „viskas eina į gražiąją pusę“, anot jų, reikia tik norėti tai pamatyti. Didelį įspūdį jiems padarė gandrai, kuriuos Vokietijoje mato labai retai.
Visi delegacijos nariai gyvena mažame kaimelyje, kuriame, anot jų pačių, yra tik viena gatvė, stovi 18 namų ir gyvena 52 žmonės.
Meras Virgilijus Pozingis svečiams įteikė padėkos raštą už jų pagalbą mūsų kraštiečiams. Delegacijos vadovas sakė pasistengsiantis, kad padėka būtų išspausdinta laikraščiuose, nes tai bus geriausias įrodymas viso regiono gyventojams, kaip Lietuvoje vertinamas jo kraštiečių darbas. Vokietijos RK nariai savo ruožtu susitikimo dalyvius apdalijo suvenyrais.
Svečiams parodytas mūsų rajonas, jie aplankė Ventės ragą, kur patys pabandė žieduoti paukščius, H.Šojaus dvarą – muziejų, kartu su Rusnės specialiosios mokyklos ugdytiniais linksminosi Atvelykio šventėje.
