Rusnės žuvivaisininkų darbas: milijonai žuvyčių – į svetimus ežerus

zuvivaisa APLINKOS_RUSNEJE_1Lietuvos žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės žuvivaisos poskyris per dešimtmetį tik kelis kartus mūsų krašte išleido savo inkubuotų, paaugintų žuvų mailiaus. Bemaž visa rusniškių produkcija keliauja į Rytų Lietuvos ežerus ir tvenkinius.

Poskyrio direktorius Stasys Aleksandravičius sako, kad žuvivaisininkai mielai didesnę dalį savo išauginto mailiaus skirtų Pamario kraštui, tačiau ne Rusnės žuvivaisininkai sprendžia, kokiuose vandens telkiniuose dauginti žuvų.

Žuvivaisos pasiekimais ir problemomis domėjosi LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, kurį į svečius pasikvietė mūsų krašte išrinktas seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.

Pradeda nuo vėgėlių

Šių metų vertingų žuvų inkubavimo ir praauginimo programa Rusnės žuvivaisos poskyryje bus pradėta nuo vėgėlių. Dar pernai žuvivaisos darbuotojai prisigaudė motininių vėgėlių ir iš jų ikrų dabar jau turi apie 6 milijonus lervučių. Šiuo metu jos perkeliamos į baseinėlius, kur bus praaugintos dar 3-4 savaites. Pasak S.Aleksandravičiaus, gerai, kad vėgėlių lervutės ritasi lėtai, tuomet ilgesnį laikotarpį užtrunka mailiaus paauginimas. Arčiau pavasario į laisvę išleistos mažosios žuvytės vandenyse randa daugiau maisto, tad turi geresnes sąlygas išgyventi.

Nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio bus gaudomi sterkai, iš kurių planuojama gauti apie 1 milijoną jauniklių.

Pabaigus darbą su sterkų mailiumi, birželį bus gaudomi motininiai šamai, iš kurių kasmet pavyksta išgauti apie 50 tūkstančių mailiaus. Pasak S.Aleksandravičiaus, rusniškiams kasmet tenka įrodinėti, kad reikia tęsti šamų veisimo programą, nes mokslininkai mano, jog jų populiacija jau yra pakankama. Tačiau Rusnės žuvivaisos poskyrio vadovui dar neteko girdėti, kad žvejai girtųsi dideliais šamų laimikiais.

Europa remia eršketų veisimązuvivaisa _APLINKOS_RUSNEJE_3

Nuo 2011 metų Rusnės žuvivaisos poskyris aktyviai dalyvauja Europos sąjungos iniciatyvoje, kuria siekiama atkurti eršketų populiaciją įvairiuose vandenyse. Pasak S.Aleksandravičiaus, buvo gauta ikrų iš Kanados, iš kurių pavyko išauginti 31 tūkstantį 5 gramų eršketukų ir paleisti į mūsų krašto vandenis.

Porą pastarųjų metų iš eilės buvo gauta eršketų mailiaus iš Vokietijos, kurių po kelis tūkstančius pavyko paauginti per žiemą.

200 gramų sveriantiems jaunikliams buvo įsegtos elektroninės mikroschemos, kurios padės sužinoti eršketų migracijos kelius.
 
S.Aleksandravičius Seimo nariams K.Mažeikai bei A.S.Nausėdai papasakojo apie poskyrio darbuotojų svajonę. Jie norėtų ne tik laukti labdaros (ikrų ar mailiaus) iš Europos ar kitų šalių eršketų veisyklų, bet galėtų eršketus veisti ir čia. Poskyrio vadovas mano, kad bendromis politikų ir žuvivaisos specialistų pastangomis galima gauti ES paramą ir Rusnės žuvivaisos poskyryje pastatyti specialiai eršketams veisti tinkamą cechą. Ši žuvis per gyvenimą veisiasi tik apie tris kartus, o veistis pradeda sulaukusi tik 10 metų brandos. Taigi mažai tikėtina, kad be žuvivaisininkų pagalbos mūsų krašte natūraliu būdu padidės eršketų populiacija.

Reikia gerai sutarti su kaimynais

Tiek žuvivaisos poskyrio vadovas S.Aleksandravičius, tiek verslinės žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė tikisi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K.Mažeikos, Seimo nario A.S.Nausėdos bei kitų jų kolegų paramos. Jie siekia, kad sistemingas ir gausus žuvų veisimas Pamario vandenyse duotų daugiau naudos ir visiems žvejams, ir žuvies perdirbėjams bei prekiautojams.

Pasak S.Jakubauskienės, žvejai pyksta, kad Žuvininkystės tarnyba daugiausia vertingų žuvų mailiaus ir jauniklių išleidžia Rytų Lietuvos vidaus vandenyse – ežeruose, upėse, tvenkiniuose, o Kuršių marių žuvų išteklius gausina menkai. Žvejų neįtikina valdininkų pasiteisinimas, kad Kuršių mariose žuvivaisos darbai neatliekami todėl, kad nesutariama su Rusijos Federacijos valdžia. Mat Rusijos Federacijai priklauso du trečdaliai Kuršių marių, bet rusai menkai rūpinasi žuvivaisa mariose. Todėl Lietuvos žuvivaisininkų pastangos gausinti vertingų žuvų Kuršių mariose didžiausią naudą duotų rusų žvejams.

S.Jakubauskienė mano, kad tik politikai, Seimo atstovai gali gerinti santykius su kaimynais Kuršių marių žuvies išteklių gausinimo klausimu – pabandyti prikalbinti kaimynus kartu su Lietuva proporcingai vykdyti žuvivaisos darbus. Tuomet ir Rusijos, ir Lietuvos žvejams bus didesnė nauda.

Seimo nariai K.Mažeika ir A.S.Nausėda sakė, kad po apsilankymo ir pabendravimo su Pamario krašto žvejais ir Rusnės žuvivaisos poskyrio darbuotojais jiems kilo nemažai idėjų dėl žuvininkystės plėtros.