Šilutėje paskelbtas turistinis sezonas – tai įvyko prieš savaitę, o rusniškiai šiemet pasiryžę dar atkakliau dirbti, kad Rusnės sala būtų pripažinta išskirtine turistų meka.
Salos etnokultūros ir informacijos centras nuolat atnaujina informaciją apie Rusnės kaimo turizmo sodybų, laivininkų, žuvies rūkyklų, viešojo maitinimo paslaugas. Visa informacija nemokamai skelbiama įstaigos tinklalapyje, centro darbuotojos turistams dalija paslaugų teikėjų lankstinukus ir kitokius reklaminius leidinukus. Didžiausia ir vienintelė Lietuvoje gyvenama sala turistus vilioja vandens pramogomis ir poilsiu. Kelionės laivu, žūklė, žuvies patiekalai, ramus poilsis kaimo turizmo sodybose ir išskirtiniai salos laukinės gamtos vaizdai svečius verčia sugrįžti čia dar ir dar.
Originalūs renginiai svečiams ir rusniškiams
Šią vasarą didžiausioje Lietuvos saloje Rusnėje, po atviru dangumi, vyks didžiulis muzikos ir pramogų festivalis visai šeimai – „Rusnės festivalis“. Renginyje dalyvaus esamos ir būsimos Lietuvių ir užsienio muzikos žvaigždės. Jau devintus metus vyksiantis renginys šiemet keičia stilių, taigi jo lankytojai išgirs ne „Kantri“ stiliaus dainas, bet populiarių Lietuvos atlikėjų ir gerai žinomų grupių koncertus.
Festivalio metu taip pat vyksta įvairios edukacinės programos apie Pamario krašto amatus, organizuojamos ekskursijos po kulinarinį paveldą turinčias Rusnės kaimo turizmo sodybas, vyksta vandens ir sausumos pramogos vaikams, jaunimui bei suaugusiems. Festivalis vyksta tradicinėje didžiausios Lietuvos salos vietoje – ant Atmatos kranto, jį organizuoja asociacija „Pamario vakarai“. Jau dabar kalendoriuje pasižymėkite, ką veiksite ir kur būsite birželio 29 – 30 dienomis, nes didžiausioje Lietuvos saloje jūsų lauks Rusnės festivalis!
Ankstyvą pavasarį turistai kviečiami į žuvies šventę „Šaktarpis“, kitaip dar vadinamą „Nei ledu, nei bradu…“ Šventės metu galima paragauti žuvienės, keptos ir rūkytos žuvies bei pasidairyti po veikiantį blusturgį.
Kas dvejus metus organizuojama ir tradicinė miestelio šventė, rugpjūtį svečių laukiama „Laivininkų šventėje“.
Populiariausi – žuvies patiekalai
Prieš porą metų Rusnėje pradėjo veikti restoranas „Prie Peterso tilto“, įsikūręs šalia senojo tilto. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė džiaugiasi, kad po trumpos pertraukėlės, pasikeitus šeimininkams restorano veikla vėl bus atnaujinta. Restorane populiariausias patiekalas – sterko ir kitokių žuvų kepsniai ir užkandėlės. 
Rusnės jaunimo ir keliautojų dviračiais ypač pamėgta Greito maisto užkandinė miestelio centre jau trečius metus veikia be pertraukos žiemą ir vasarą. Čia populiariausias patiekalas – paukštienos kebabai ir keptos bulvytės.
Salos viduryje, ant dešiniojo Pakalnės upės kranto yra įsikūrę ištaigingi svečių namai „Rusne villa“. Juose svečiai, specialiai užsisakę, gali paskanauti net pagal Lietuvos didikų Radvilų dvaro virtuvės magyro receptą pagamintų patiekalų, kurie yra įtraukti į kulinarinį paveldą.
Paskanauti šių valgių šiuose svečių namuose galėsite visą vasarą. „Rusne villa“ taip pat teikia apgyvendinimo bei laivų nuomos paslaugas.
Tikriausiai nė vienas Rusnės svečias neišvyksta neparagavęs ir lauktuvėms neprisipirkęs populiariosios rūkytos žuvies, dar šmaikščiai vadinamos „Gražiausia Rusnės gėle“ – karšto rūkymo karšio. Tokios žuvies gamybą per kelis dešimtmečius išpuoselėjo patys rusniškiai. IĮ „Anitos žuvys“, „Ingos rūkyklėlė“, I.Lioransienės IĮ „Žuvis iš Rusnės“, Ramūnas Asiulevičius, Romas Berčys, Audronė ir Narūnas Ramanauskai – tai garsiausi rūkytos žuvies gamintojai.
„Ingos rūkyklėlė“ ir „Anitos žuvys“ sertifikuotos įmonės, kuriose vykdomos ir edukacinės pamokėlės, o svečiai gali pamatyti visą rūkytos žuvies kelią į stalą – nuo šviežio karšio skrodimo iki gatavos produkcijos skanavimo. Čia rūkyta žuvis skanaujama užgeriant mėtų arbata.
Aktyvaus poilsio mėgėjams dviračiai ir laivai
Rusnės svečiams mėgstantiems aktyvų poilsį įrengti patogūs dviračių takai. Atstumas nuo Rusnės iki Uostadvario – vos 8 km, iki Uostadvario švyturio – dar 2 km, iš ten laivu galima pasiekti Nidą arba į Kuršių neriją toliau važiuoti dviračiu – kelionė iki Smiltynės kelto į Klaipėdą užtrunka keletą valandų.
Dviratininkams keliaujantiems tik Rusnės saloje vaizdingas ir patogus maršrutas iki Uostadvario švyturio ir atgal žiediniu maršrutu 21 km ilgio. Kelionė prasideda iš miestelio pro Šyškrantės kaimą kairiuoju Atmatos krantu į Uostadvarį, o sugrįžti galima pro Pakalnės kaimą dešiniuoju Pakalnės krantu. Atvykus į Pakalnę vertėtų nepatingėti numinti dviračiais papildomą kilometrą asfaltuotu keliu iki Nemuno deltos regioninio parko informacinio centro, įkurto buvusioje sovietinės valdžios viloje. Rusnė jau nuo XIV a. garsėja žvejybos vietomis. Dabar saloje mielai renkasi žvejai mėgėjai, savo laimę mėginantys Skirvytėje, Atmatoje, Pakalnėje, polderių kanaluose. Reikia nepamiršti: pasienio ruože (5 km nuo sienos su Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi) žvejybai reikalingas Vileikių pasienio poste išduotas leidimas.
Yra žvejų, kuriems nepakanka žvejoti vienoje pakrantės vietoje, yra norinčiųjų sugauti vieną kitą „kaizerinį“ ešerį (apie 1 kg), kurie dažniausiai sugaunami Kuršių marių „Ežioje“ 7 – 8 m gelmėje. Tokiems žvejams padėti gali 16 Rusnės laivininkų, kurie valdo apie 20 laivų ir katerių. Laivų pasirinkimas nuo 6 iki 50 vietų. Laivininkai organizuoja keliones po bemaž visas Nemuno deltos upes bei Kuršių marias, Minijos deltos upes.
Rusnės svečiai dažniausiai atvyksta savaitgaliais ir čia praleidžia dvi – tris paras. Tačiau vis dažniau sulaukiama ir visai savaitei apsigyvenančių poilsiautojų.
Rusnės kaimo turizmo draugija vienija 9 sodybas, kurios jau daugiau nei dešimtmetį priima svečius. Pasak seniūnės D.Drobnienės, Rusnėje yra jau 16 kaimo turizmo sodybų, kuriose profesionaliai apgyvendinami svečiai.
Poilsiautojų poreikiai auga
Jeigu Kaimo turizmo sodybų veiklos pradžioje pakakdavo įsirengti pirtelę, erdvesnę salę pobūviams ir kelis kambarėlius nakvynei, dabar poilsiautojų ir turistų poreikiai žymiai pasikeitė.
Kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“ šeimininkas Raimondas Plikšnys „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad minimalių poreikių turistų skaičius mažėja. Skirtingų sodybų šeimininkams reikia pasirinkti kokių turistų jie pageidauja – poilsiaujančių šeimomis ar grupėmis. Nuo to priklauso kokiems poilsiautojų poreikiams ruošti sodybą.
Poilsiautojai sodybose vis dažniau prašo organizuoti keliones laivu, nori paplaukioti valtelėmis, baidarėmis. Žiemos metu yra norinčių išsinuomoti keturračius su rogėmis, kad galėtų nukakti iki žūklaviečių.
Bemaž visi poilsiautojai domisi valgiais, kurių įpratai nėra kavinėse ar restoranuose ir klausia, ką egzotiško galėtų pagaminti sodybos šeimininkai. Todėl dažnokai svečiams tenka virti žvėrienos sriubą, žuvienę ar žemaitišką šiupinį.
Svečiai apsigyvenę su šeima būtinai nori pavažinėti dviračiais, o vaikams sodyboje turi būti įrengtos žaidimų aikštelės.
Rusnės kaimo turizmo plėtrą lig šiol stabdė bemaž 7 mėnesių per metus turistų srauto sąstingis. Šiemet daug klientų išbaidė pusmetį trukęs potvynis. Tokie neplanuoti gamtos trukdžiai tikrai negausina poilsiautojų srauto. Todėl visa rusniškių viltis – pažadėtoji estakada ir rekonstruotas Rusnės kelias.
Kaimo turizmo stovyklavietės šeimininkas, laivininkas Algis Svitkinas pasakojo, kad augantys poilsiautojų poreikiai daro įtaką ir jo verslo krypčiai. Pradžioje veiklą teko pradėti nuo kelionių laivu organizavimo, vėliau svečiams vis dažniau prireikdavo nakvynės. Taip stovyklavietėje atsirado keli poilsio nameliai. Praėjusiais metais prireikė įsigyti greitaeigį katerį, nes yra keliautojų, kurie nori pamatyti Pamario kraštą, tačiau nenori skirti pusdienio plaukiojimui. O kai yra greitaeigis kateris tiesiog būtina turėti ir vandens slides ar plukdymo padangą. Be to, šioje stovyklavietėje yra krepšinio, tinklinio aikštelės, pirtelė – jurta. „Visa tai tam, kad aktyvaus poilsio mėgėjams mano sodyboje ant Atmatos kranto nebūtų nuobodu“, – pasakajo A.Svitkinas.