Rusniškiai pagerbė laivininkus, žirgininkus ir grožio puoselėtojus

laivininikai eisenaŠeštadienį Rusnėje, ant Atmatos kranto, šurmuliavo tie, kas pasiilgo arklio, mat šiemetinė Laivininkų šventė buvo skirta jam.

Dar čia suvažiavo tie, kam parūpo, kieno pavardės šiemet bus įrašytos Rusnės Garbės knygoje, kas iš laivininkų sugebės įmantriau išpuošti savąjį laivą, kas tai yra „Tylioji diskoteka“, kas nugalės šaškių simultaną arba nulups ilgiausią obuolio žievelę. O daugiausia čia buvo tokių, kurie tiesiog pasiilgo rūkytos žuvies ar žuvienės, geros muzikos, dainos ar gero pasibuvimo su bičiuliais.

Garbės knygoje – L. ir V.Morkevičiai

Rusniškiai stebi kiekvieną saviškį ir fiksuoja kiekvieno darbelius: ir gerus, ir nelabai, – tą šventės dieną visiems susirinkusiems patvirtino salos šeimininkė, seniūnė Dalia Drobnienė. Tad ji ir kvietė scenon visus tų įvairių darbų autorius.

Šventės organizatoriams pavyko iki galo išlaikyti intrigą, kieno pavardės šiemet papildys Rusnės Garbės knygą, kurią scenon įnešė „Rusniečio“ šokėjai Irina ir Saulius. Tad nuskambėjus Liucijos ir Vytauto Morkevičių pavardei, kuri knygoje yra jau 6-oji, jų dar ilgokai laukta scenoje. Už nuoširdų darbą auklėjant ir mokant jaunąją kartą, už svarų indėlį puoselėjant Rusnės salą šiai porai pagarbą šiemet išreiškė rusniškiai.

Pagaliau pričiuptas p.Vytautas sakė esąs gerokai nustebintas ir prisiminė, jog jis kartu su kitais rusniškiais – jau daugiau kaip 50 metų. Dėl tokios ilgametės bendrystės, pasirodo, yra ir „kaltųjų“: mat Rusnėje tuomet nebuvo tilto, tik keltas, tad pabėgti iš salos Morkevičiai nebesugebėjo…

Seniūnė D.Drobnienė pasidžiaugė garbia pora, kuri apsikabinusi vis keliauja pažiūrėti, kaip auga jos parkas, ir atsiprašė už tą, anot jos, „šunybę“, kuria rusniškiai tądien nustebino Liuciją ir Vytautą.

Pagarba – ir žirgininkui P.Prasauskui

7-uoju numeriu Garbės knygoje įrašytas nusipelnęs žirginio sporto treneris šviesios atminties Pranas Prasauskas – už pasiektą šuolio rekordą ir Rusnės salos garsinimą.

Jau mažai kas iš rusniškių pamena, jog 1968 metais žirginio sporto treneris P.Prasauskas pasiekė neįtikėtiną rekordą – su žirgu Gintaru peršoko 2 m ir 5 cm aukščio kartelę. Tad tikrai saloje nekasdienį vaizdą ir reiškinį – šiemetinį žirgų konkūrą – rusniškiai ir paskyrė P.Prasauskui.

Suvalkijoje užaugęs, vėliau ištremtas, o po tremties Rusnėje apsigyvenęs žirgininkas čia atrado savo širdžiai mielą užsiėmimą – žirgus. Rekordą jis pasiekė jau būdamas 50-ies.

Kadangi garbusis rusniškis jau ilsisi Rusnės kapinėse, gėlės ir žvakelė jam nuvežti žirgo traukiama karieta.
Iš Priekulės, Juknaičių, kitų Lietuvos vietovių ir net Maskvos suvažiavę raiteliai šventės dalyviams suteikė išties įsimintinų akimirkų. Geriausius iš jų tądien apdovanojo P.Prasausko mokinys Silvestras Mockus.

O Garbės knyga vėl grįžo į savo vietą seniūnijoje ir lauks kitų metų, kuomet jon vėl bus įrašytos naujos pavardės.

Seniūnės padėkos – grožio puoselėtojams

Šventės dalyviai tądien apie arklius sužinojo daug naujo. Pavyzdžiui, kad arklio uoslė ir klausa daug geresni nei žmogaus, kad uodžia jis visu kūnu ir turi išlavintą skonio pojūtį. Tad obuolius tik nesupuvusius arklys ėda.

Šventėje vietos skirta ir obuoliui – surengtos jau tradicinėmis tampančios ilgiausios obuolio žievelės lupimo varžytuvės.

Neilgai teko laukti, kol bus sumuštas pernykštis šių varžytuvių rekordas – 2 m 33 cm ilgio žievelę netrukus organizatoriams atidavė net iš Šakių atvykusi keramikė Eglė. Jai ir atiteko šios rungties organizatorės Galinos Deniušienės prizas – simbolinis obuolys. II vietą, susukęs pernykštį rekordą – 2 m 05 cm žievelę, laimėjo juknaitiškis Alvydas.

Iš obuolių žievelių virta arbata šventėje galėjo pasigardžiuoti kiekvienas.

Pagarbos vertų saviškių rusniškiai rado ir daugiau. Seniūnės padėkos raštai už tai, kad nežino žodžių „negaliu“ ir „neturiu laiko“, sulaukė Pakalnėje gyvenantis jaunas ūkininkas Artūras Urbonas. Apylinkės merginoms seniūnijos vadovė palinkėjo dažniau sukiotis tuose laukuose, kuriuose sukasi Artūras…

Už grožio puoselėjimą padėkota Artūrui Reikertui, Birutei ir Edmundui Januškoms, Aušrai Šlažienei. Padėkos raštas už atkurtą senovinio pylimo išvaizdą ir meilę Rusnės salai įteiktas ir pačiai seniūnei.

Gražiausias laivas – „Dzeusas“

Laivų gausa Laivininkų šventė nepasižymėjo, bet stebėtis dėl to vargu ar galima. Mat šis laikas laivininkams – pats „arimas“, turistai į kraštą labiausiai plūsta vasarą. „Mūsų laivai, nors ir neišvaizdūs, nestovi vietoje“, – pasidžiaugė Kęstutis Laukevičius, savąjį laivą pavadinęs „Rusniečiu“ – kad visi iš tolo žinotų, iš kokio krašto jis atplaukia.

Išmoningiausiai papuošto laivo rinkimus paskelbę rusniškiai tokiu išrinko Algio Svitkino „Dzeusą“.

Nuo šeštadienio Rusnė turi dar vieną unikalų reiškinį – tyliąją diskoteką. Laivininkų šventės metu bendruomenė „Rusnės šeima“ pristatė savo įgyvendinamą projektą. Įvyko tyliosios diskotekos atidarymas ir visi, norintys sužinoti, kaip linksmintis tyliai, neerzinant kaimynų ir nedrumsčiant jų ramybės, galėjo tai padaryti.

Į pagrindinėje mokykloje surengtą šaškių simultaną suvažiavo net 27 žaidėjai, o jį laimėjo tarptautinis didmeistris Arūnas Norvaišas.

Visi šventėje iki soties prisiragavo žuvienės ir rūkytos žuvies, rinkosi vietinių ir iš tolesnių Lietuvos vietų suvažiavusių tautodailininkų dirbinius, plojo saviškiams ir atvykusiems šokėjams bei dainininkams, dalyvavo atminimo lentos rašytojai Šarlotei Keyser atidengimo ceremonijoje, plaukiojo laiveliais, važinėjo karietomis ir jodinėjo poniais. O vakare Atmatos krantą nušvietė laužas ir šventiniai fejerverkai.

Daugiau nuotraukų fotogalerijoje:
joomplu:9744 joomplu:9730 joomplu:9737

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.