Atšalus orams visoje Lietuvoje smarkiai padaugėjo gaisrų, kilusių dėl šildymo sistemų priežiūros ir eksploatacijos taisyklių pažeidimų.
„Šilutėje – palyginti ramu, dėl netinkamai eksploatuojamų šildymosi prietaisų du gaisrai kilo tik sausio 26 ir 27 dienomis”, – sako Šilutės PGT atstovas Arūnas Ališauskas.
Tačiau smarkiai padaugėjo degančių šiukšlių konteinerių, ugniagesiai jau kviečiami gesinti dėl netvarkingų dūmtraukių įsisiautėjusių liepsnų, gelbėti į ledą įšalusių vandens paukščių.
Gaisrų priežastys – dūmtraukiai
Sausio 26-osios vakare ugnis įsiliepsnojo Gaidelių kaime, kur užsidegė Irenai Dromantienei priklausančio senutėlio pastato stogas.
Buvusiame tvarte įrengtame bute gyveno šeimininkės dukters Ingos Dromantaitės ir Roberto Ivanovo šeima, auginanti 3 mažamečius vaikus.
Nudegė apie 40 kvadratinių metrų stogo dangos, vandeniu sulieti beveik visi jaunos šeimos kambariuose buvę daiktai. Laikinai Saugų vaikų globos namuose prisiglaudusi šeima visą gyvenimą turės kurtis iš naujo.
Šios nelaimės priežastis – būdinga šalčiausiam metų laikui: perkaitinta krosnis ir netvarkingas dūmtraukis.
|
Penkių asmenų šeima, nukentėjusi nuo gaisro ir neturinti kur gyventi, SKUBIAI IŠSINUOMOTŲ 2 k. butą su baldais ir buitine technika. Būtų gerai, kad nereikėtų mokėti nuomos mokesčio (tik komunaliniai mokesčiai). Tel. 8 639 97150, 8 633 54200. |
Kitą dieną 18 valandą PGT vyrai skubėjo į Gardamo seniūnijos Eidaičių kaimą, iš kur buvo pranešta apie dar vieną gaisrą gyvenamajame name. Bet nuvykus paaiškėjo, kad liepsnos dar nespėjo įsisiautėti, degė tik viena greta dūmtraukio esanti perdangos sija.
Spėjama, kad kažkurioje vietoje pradegė senutėlio vokiško namo dūmtraukis ir žiežirbos pradėjo svilinti sijas.
Namą pavyko išsaugoti, ugnis šį kartą beveik nepadarė nuostolių. Anot ugniagesių, šeimininkams tik duota gera pamoka.
Gelbėjo gulbes ir tinklą
Ugniagesiai jau gauna pirmuosius dėl paukščių gyvybių nerimaujančių tautiečių skambučius. Štai antradienį jie vyko prie Kintų tilto, iš kur žvejai pranešė apie į Minijos upės ledą įšalusias dvi gulbes.
Bet atvykus paaiškėjo, kad vieną jų jau buvo pasiekusi lapė – gražuolis paukštis buvo nebegyvas, o nuo jo ėjo lapės pėdų virtinė. Antrasis – gulbės jauniklis, pamatęs ugniagesius, sukaupė paskutines jėgas ir nuo ledo atsiplėšė pats. Ar jis išgyveno kitas dvi šaltąsias paras, jau niekas nebepasakys.
Tos pačios dienos vakare, jau sutemus, PGT vyrai „gelbėjo” ir Šilutės uoste brakonierių paliktą tinklą. 60-ties metrų ilgio tinklas irgi buvo įšalęs į ledą, o ledas tądien, liudininkų teigimu, jau siekė beveik 20 centimetrų storį.
Tądien gelbėtojams tinklo ištraukti taip ir nepavyko, jį su keliolika mažų žuveliokų iš ledo išpjovė tik trečiadienį.
Žiemos rykštė – konteinerių deginimas
Ypatinga šaltojo meto rykšte A.Ališauskas vadina degančius konteinerius. Apie blogą šilutiškių įprotį į plastikinius konteinerius pilti karštus pelenus jau rašyta begalę kartų. Tačiau ugniagesiams vis dar nepavyksta prisibelsti iki krosnimis besišildančių šilutiškių sąžinės.
A.Ališauskas nežino, kaip – apsileidimu, nepagalvojimu ar tyčiniais veiksmais – reikėtų pavadinti įprotį karštus, dar rusenančius pelenus versti į bendrosioms atliekoms skirtus plastikinius konteinerius. Aišku viena – tie veiksmai apmokami iš visų mūsų – mokesčių mokėtojų – bendros kišenės.
Beje, nuo to laiko, kai mieste atsirado konteineriai šiukšlėms, vos kartą buvo užsidegęs privačioje valdoje stovintis konteineris. Visais kitais atvejais jie sunaikinami bendrojo naudojimo, taigi – lyg ir niekieno – aikštelėse.
Sudeginama tikrai daug – kasmet po 50-60 konteinerių. Ir kuo toliau, tuo daugiau jų sudega. Štai tik šiemet per sausį jau supleškėjo 12 konteinerių – maždaug po vieną kas antrą dieną.
Pareigūnas nemano, kad rusenančias žarijas pilnais kibirais į konteinerius velka vaikai, akivaizdu, kad tai daro suaugusieji. Tad jų neatsakingumas stebina dar labiau. Juolab kad į greta stovinčius karštiems pelenams skirtus konteinerius randama primesta popierių ir kitų atliekų, o pelenai verčiami į jiems neskirtus.
