Pirmadienį mariose plaukė tik ižas, o antradienio vakare Kuršių mariose jau dreifuoja ledai. Ties Vente vidury savaitės jau buvo keturių, o Nida – aštuonių balų stiprumo ledo dreifai. Ten, kur ižo, ledokšnių košę srovės sutelkė itin plačiomis juostomis, motorlaiviams per jas į krantą kastis buvo nelengva.
Ir žvejams mėgėjams, ir verslininkams stebėtinai šilta šiųmetė žiema leido motorlaiviais raižyti Kuršių marias skersai išilgai. Ir džiaugtis geru laimikiu. Bet kelias pastarąsias dienas vargina vadinamasis šaktarpis – kai „nei ledu, nei bradu“. Tai reiškia judėjimo paralyžių dėl beužšąlančių Kuršių marių ir Nemuno žiočių.
„Kol šaltis galutinai marių nesustabdė, reikia traukti ir gelbėti tinklus, jų šiemet lapkričio gale, kai siautė uraganas, dvi įmonės – „Venteris“ ir „Repa“ – jau keliolika prarado. Tai yra kelių tūkstančių litų nuostoliai, todėl vyrai dabar dėmesingi, kad vėl šaltis, pamažu ledu marias kaustantis, darbo įrankių nepasiglemžtų“, – sako žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigutė Jakubauskienė.
Kuršių mariose iš viso žvejoja 49 įmonės. Iki reorganizacijos buvo 72. Kai kurios ties Juodkrante ir Nida jau buvo įmetusios netgi stintinius tinklus, ir laimikis tikrai nenuvylė. Stintų tuntai iš Baltijos jūros pakeliui į nerštavietes Nemuno žemupy jau yra pasiekusios kairiąją Kuršių marių priekrantę.
Jei ledas, stipriau spustelėjus speigui, marias galutinai surakins, šių žuvų migracija tikrai sulėtės. Tada prasidės poledinės žūklės mėgėjų, plūstančių į Neringos pusę, „atlaidai“.
Į ešerių žūklavietes Kuršių mariomis iki sienos su Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi, kol ledas nesutvirtės iki 20-30 cm storio, įprastos pamario žvejų transporto priemonės – savadarbiai visureigiai „šumacheriai“ – nepajudės. Bet ir žvejus mėgėjus, ir verslinės žvejybos brigadas į žūklavietes už kelių ir keliolikos kilometrų per Kuršių marias iš Ventės ir Rusnės vežiojantis tradicinis ledo transportas jau paruoštas darbui. Tik reikia sulaukti valandos.
Beje, neseniai priimtos ATPK pataisos numatė baudas asmenims, kurie šiemet ledu važinės neregistruotomis transporto priemonėmis, taip pat priemonėmis, kurioms neatlikta techninė apžiūra.
Tad prasidėjo vietinių vyrų galvosūkis – kaip įteisinti lengvų konstrukcijų patogius ir išbandytus pamario sniegaeigius, kurie velka ir roges su žmonėmis, ir dėžes su laimikiu. O įlūžusios nesunkiai yra ištraukiamos. Jei nepavyks jų įregistruoti, teks investuoti į naujų įsigijimą. Galbūt – gauti ES paramą.
Šiemet Kuršių mariose „Lampetros“ asociacijos žvejai verslininkai turi teisę sugauti tą patį limituotą žuvų kiekį – 480 tonų karšių ir 120 sterkų. Duoną iš šio verslo pelno apie 200 pamario gyventojų. Kai prasidės stintmetis – į talką priims dar apie šimtą.