„Baltijos jūroje stebimas intensyvus melsvabakterių žydėjimas. Palydoviniai duomenys leidžia sekti jų sankaupas ir judėjimą. Esant palankioms vėjo kryptims, jos gali būti atnešamos prie krantų“, – sako KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė Diana Vaičiūtė. Žydėjimas stebimas ir Kuršių mariose. Didžiausi kiekiai – rytinėje marių dalyje.
Praėjusią savaitę Baltijos jūroje dominavo melsvabakterės Nodularia spumigena, Aphanizomenon flos-aquae ir Dolichospermum lemmermannii. Kuršių mariose vyrauja mišri melsvabakterių bendrija, kurioje gausu pikomelsvabakterių.
„Didžiausią susirūpinimą kelia Nodularia spumigena, gaminanti toksiną nodulariną, kuris gali neigiamai veikti vandens organizmus. Didelės žydėjimo sankaupos gali kelti riziką žmonėms ir naminiams gyvūnams“, – perspėja KU mokslininkė Donata Overlingė. Nors ne visos melsvabakterės yra toksiškos, intensyvaus žydėjimo metu rekomenduojama vengti maudytis vietose, kur vandens paviršiuje matomos jų sankaupos.
Nors vasarą melsvabakterės dažniausiai siejamos su pavojumi poilsiautojams, jos gali būti ir vertingas biologinių medžiagų šaltinis. Daugelis jų gamina biologiškai aktyvias medžiagas, kurias galima pritaikyti įvairiose biotechnologijų srityse. „Vertiname jų gebėjimą gaminti vertingus antrinius metabolitus, kurie ateityje galėtų būti pritaikomi farmacijos, kosmetikos ar kitose aukštos pridėtinės vertės srityse. Tai pavyzdys, kaip gamtoje vykstantys procesai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nemalonūs, gali teikti naudą“ – sako D. Overlingė.
Vandens žydėjimas – natūralus reiškinys, jo intensyvumą didina šilti orai, aukšta vandens temperatūra. Birželio 29 d. jūros vandens temperatūra siekė 24 °C, Kuršių mariose net 27 °C. Melsvabakterių gausėjimą taip pat skatina ramios meteorologinės sąlygos ir perteklinis maistinių medžiagų kiekis vandenyje.
Mokslininkai situaciją Baltijoje ir mariose nuolat stebi pasitelkdami lauko tyrimus ir nuotoliu. Mokslininkai taip pat kuria internetinę aplikaciją, kuri leis stebėti vandens telkinių būklę iš palydovų. Ankstyvojoje versijoje jau galima matyti tokius rodiklius kaip chlorofilo-a koncentracija. Ji padeda įvertinti vandens „žydėjimo“ intensyvumą. Programėlė taip pat rodo vandens paviršiaus temperatūrą bei skendinčiųjų medžiagų kiekį. Palydoviniai stebėjimai priklauso nuo oro – debesuotomis dienomis palydovai negali matyti vandens paviršiaus, bet vasarą surenkama pakankamai informacijos, leidžiančios stebėti vandens būklę.
BNS inf.