SAM: svarstoma atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo – liktų tik keliose vietose 

Stabilizuojantis COVID-19 situacijai Lietuvoje jau planuojami papildomi pandemijos ribojimų atlaisvinimai, kaukių dėvėjimas, išskyrus kelias išimtis, jau greitai gali likti tik rekomendacinio pobūdžio, teigia vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Pixabay nuotr.
„Šiuo metu diskutuojame apie tai, kad Lietuvoje irgi galima svarstyti kaukių privalomumo klausimą perkelti jį į rekomendacijas, paliektant kaukių dėvėjimą tam tikrose vietose: sveikatos sektoriuje, slaugos-globos įstaigose ir viešajame transporte“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį sakė L.Ašoklienė.
Be to Lietuvoje rengiama nauja pandemijos valdymo strategija, judama link ekstremalios situacijos atšaukimo, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Judame link ekstremalios situacijos atšaukimo. Tam reikia pasiruošti atitinkamus dalykus, susižiūrėti finansavimo klausimus: dėl testavimo, dėl gydymo, dėl vakcinacijos.
Reikia testavimo sistemą decentralizuoti, susitarti dėl mobilių punktų veiklos. Kas kokiomis priemonėmis apsirūpins“, – sakė A.Dulkys.
„Turime visi siekti, kad Lietuvos žmonės ateityje tų karantinų, uždarymų, ar lokdaunų, kaip sako tarptautiškai, nebepatirtų, kad užmirštume tokius dalykus kaip mokyklų uždarymas.
Reiškia, norisi taip planuotis savo veiklas, išnaudoti sukurtą infrastruktūrą, sveikatos apsaugos sektoriaus žmonių pasiektą praktinę patirtį“, – aiškino ministras.
Stebi situaciją svetur 
Omikron atmainos sukeltas sergamumo pakilimas atslūgo, bet dalyje šalių paskutiniuoju metu vėl stebimas sergamumo augimas. Pavyzdžiui, koronaviruso atvejų daugėja Kinijoje, Tailande, Pietų Korėjoje. „Kalbant apie situaciją Europos Sąjungoje, tai čia sergamumo kreivės yra užlinkusios, situacija besikeičianti į gerąją pusę, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad sergamumo rodikliai tarp šalių skiriasi labai.
Juo lyginti reikia labai atsargiai, nes šalys pradėjo taikyti gana skirtingas testavimo strategijas. Vienur tiriami visi atvejai, kitur – tik simptominiai. Dar kitur – tik sunkūs simptominiai atvejai, kai yra hospitalizuojama. Tai įtakoja ir sergamumo rodiklius, jie atitinkamai yra labai skirtingi“, – aiškino L.Ašoklienė.
Ji pastebėjo, kad omikron banga Lietuvoje taip pat slūgsta, bet pastarąsias tris savaites stebima stabilizacija, net „lėtesnis sergamumo mažėjimas“, o šiuo metu vidutiniškai fiksuojama maždaug 4 tūkst. užsikrėtimų per dieną.
Teigiamas diagnostinių tyrimų procentas – aukštas, siekia 45 proc. Tai, pasak L.Ašoklienės, susiję su tikslingu testavimu.
Ligoninėse dominuoja nevakcinuoti
Pasak A.Dulkio, vilties teikia jau įveiktos bangos, prisitaikymas prie jau esamų COVID-19 atmainų, o omikron variantas „atsitrenkė į vakcinacijos sieną“.
Jis pabrėžė, kad aukšti vakcinacijos rodikliai padėjo stabilizuoti ir situaciją ligoninėse, kur mažėja COVID-19 liga sunkiai sergančių žmonių. „Pandemijmos pagreitis lėtai, bet mažėja, o mirčių yra, bet jų skaičiai stabilizuojasi ir juda link mažėjimo“, – sakė ministras. Jis pridūrė, kad stabilizacija jaučiama visuose Lietuvos regionuose.
Tiesa, A.Dulkys perspėjo, kad nežinia, kiek ilgai išliks po vakcinacijos suteikta apsauga, o pandemijos atoslūgį šiuo metu lemia ir sezoniškumas. „Reikia pripažinti, kad kiek truks vakcinų apsauga prieš omikroną šiai dienai mes dar nežinome. Rekia suprasti, kad kovą, gegužį esame ir sezoniškumo etape.
Ligoninėse dominuoja nevakcinuoti, tie, kas miršta, deja, irgi trys ketvirtadaliai ir daugiau yra nevakcinuoti. Per 5 paskutines savaites jautėme ir mažėjantį medikų sergamumą. Tik paskutinėmis dienomis jis kiek padidėjo“, – pastebėjo ministras.
Keturios pandemijos valdymo kryptys 
A.Dulkio teigimu, šiuo metu pandemijos valdyme išskirtinos 4 kryptys. Pirmoji kryptis – jau paminėtas perėjimas iš ekstremalios situacijos į normalų gyvenimą. Antra kryptis – investicijos į sekoskaitą, atrankinę diagnostiką, duomenų skelbimą
Trečia kryptis – ekonomikos ir švietimo klausimai, šių sektorių prevencija. „O ką darytume, jeigu atsirastų naujų mutacijų? Ką darytume, jeigu sergamumas vėl pradėtų grėsmingai augti?’, – paaiškino ministras. Ketirtoji kryptis – Lietuvos indėlis į vakcinos procesus „už mūsų tvoros“. Tai yra Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse vakcinacijos programose. Ministras pabrėžė kritinės pasaulio gyventojų masės vakcinacijos svarbą, nes koronavirusas – globalus reiškinys.