Skaudi nelaimė ir ilgas kelias per skausmą
14 metų Marius – pirmas vaikas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriam atlikta šlaunikaulio ilginimo operacija magnetine vinimi.
Prieš 7 metus Marius žaidė kieme ir netikėtai pakliuvo po sodo traktoriumi. Trauma buvo sunki – sužalota koja, sutraiškyti minkštieji audiniai, pažeisti nervai: „Pats esu paramedikas, todėl puikiai supratau situacijos rimtumą. Pirmosios mintys buvo ne apie smulkius lūžius – sužalojimai grėsė amputacija, – prisimena jaunuolio tėtis. – Žinoma, svarbiausia buvo, kad vaikas išgyveno. Ir kai po operacijos medikai pasakė, kad pavyko išsaugoti koją – tai buvo tarsi šviesa tunelio gale.“
Koją pavyko išgelbėti, tačiau paaiškėjo, kad gydyti teks ilgai – laukė kitos operacijos, reabilitacija. „Atsigavus po pirmos operacijos, šeima ėmė ieškoti informacijos, kokios galimybės padėti vaikui, kad jo kojos būtų kuo lygesnės. Ieškojo informacijos užsienio literatūroje, kaip gydoma kitose šalyse, konsultavosi su ne vienu gydytoju Lietuvoje: „Galiausiai vienas kolega rekomendavo gydytoją Zagorskį – pasakė „važiuokit pas jį, jis domisi naujovėmis, ieško pažangiausių sprendimų.“ Taip sūnus pateko į šio gydytojo rankas, kuris pamatęs sūnaus koją, iš karto pasakė – galima taikyti modernų šlaunikaulio ilginimo būdą su magnetiniu vinimi.“
Marius įsivaizdavo, kad po operacijos iškart atsistos ir lakstys. Kai paaiškėjo, kad tą koją galima apkrauti tik 30 procentų, buvo nusivylimo. Bet laikui bėgant, su kantrybe ir darbu, pasiekė kur kas daugiau.
Prognozė – kojų ilgio skirtumas
Sunkios traumos metu buvo pažeistos kaulo augimo linijos. Dėl šio pažeidimo viena koja nustojo augti, o nepažeista augo įprastai, todėl ilgainiui susidarė reikšmingas kojų ilgio skirtumas. „Dėl pažeistos augimo linijos distalinėje šlaunikaulio ir proksimalinėje blauzdikaulio dalyse kojos augimas sustojo. Tuo metu, kai sprendėme dėl operacijos, skirtumas jau siekė 7 cm, o numatomas augimo pabaigoje buvo net 12 cm“, – sako traumatologas R. Zagorskis.
Pirmiausia specialiais grąžtais buvo išvalytas šlaunikaulio kanalas, kad būtų galima į jį įstatyti reikiamo dydžio implantą. Vinys yra įvairių dydžių, todėl kanalą reikia paruošti labai tiksliai pagal pasirinktą implantą. Tuomet atlikta osteotomija – kaulas perpjautas per suplanuotą vietą, suformuojant dirbtinį lūžį. Į vidų įdėta ir fiksuota magnetinė vinis. Po oda implantuojamas specialus daviklis, per kurį siunčiami impulsai kaului ilginti. „Vienas didesnių iššūkių buvo būtent daviklis, nes po oda, ypač esant patinimui, jį kartais sudėtinga užčiuopti. Po operacijos žymėjome ant odos jo vietą markeriu, vėliau pacientas pats tiksliai žinojo, kur jis yra, ir galėjo procedūrą atlikti savarankiškai“, – sako gydytojas.
Pirmą savaitę pacientas buvo ligoninėje, jam buvo parodyta, kaip naudotis specialiu prietaisu, vėliau kaulo ilginimas vyko namuose. Kas savaitę pacientas lankėsi konsultacijoms. „Anksčiau tokioms procedūroms naudodavome išorinės fiksacijos aparatus, bet jie sukeldavo daug komplikacijų, buvo skausmingi ir nepatogūs. Šiuo atveju viskas vyko patogiai, kontroliuojamai, o ilginimas – visiškai neskausmingas“, – pabrėžia R. Zagorskis. Per parą koja buvo ilginama apie 1 mm – 3 kartus per dieną po 0,33 mm.
Kaip dabar?
Koja pailgėjusi 6 cm – tiek, kiek ir buvo suplanuota. Tai maksimalus ilginimo dydis, leidžiamas naudojant šią magnetinę vinį. „Šiuo metu naujai susiformavęs kaulas auga ir tvirtėja. Pacientas jau vaikšto be ramentų. Artimiausiu metu planuojame pašalinti implantą, o vėliau bus sprendžiama dėl blauzdikaulio ilginimo. Tai taip pat sudėtinga procedūra, bet daugeliu atveju ji atliekama išorinės fiksacijos aparatais“, – sako gydytojas.
Nors toks šlaunikaulio ilginimas modernus ir komfortiškas sprendimas, kaulo ilginimo chirurgija visada išlieka sudėtinga. Tai nėra rutininės procedūros – jos sudėtingos operacijos ir planuojamos individualiai, reikalaujančios didelio chirurgo patyrimo ir nuolatinės paciento būklės kontrolės. Tai pirmas atvejis Baltijos šalyse, kai šlaunikaulio ilginimui panaudotas intramedulinis elektromagnetinis implantas. Iki šiol tokio tipo technologija regione nebuvo taikyta, todėl šis atvejis žymi svarbų žingsnį šiuolaikinės ortopedijos srityje.
„Kad galėtume šią unikalią procedūrą atlikti, reikėjo sutvarkyti itin daug dokumentacijos, gauti leidimus ir užtikrinti galimybę įsigyti specialų operacijos rinkinį. Čia labai padėjo Valstybinė ligonių kasa (VLK), kuri skyrė lėšų rinkiniui įsigyti. Jo kaštai – dideli, tad be šio finansavimo tokios operacijos atlikti nebūtume galėję”, – sakė traumatologas.
Santaros klinikų inf.