Pasak Visagino policijos komisariato viršininko Gintaro Mažinto, kaimynystėje pastebėjus įtartinus asmenis ar automobilius, svarbu žinoti, ką daryti ir kam perduoti informaciją. Deja, vis dar būna atvejų, kai svarbi informacija pareigūnus pasiekia jau po nusikaltimo. Žmonės sako, kad kažką matė, kažką girdėjo, bet nežinojo, kam tą informaciją perduoti. Bet net ir po vagystės iš kaimynų gauta informacija gali pagelbėti atliekant tyrimą.
Draudimo bendrovės BTA atstovo Andriaus Žiukelio teigimu, dažniausiai vagystės ar įsilaužimai vykdomi šeimininkams nesant namuose. 2020 m. fiksuota dešimtys atvejų, kai vagystes ar bandymus apvogti žmonės pastebi grįžę namo. „Daugiausiai žalos sukėlusi pernai mūsų bendrovėje užregistruota vagystė, kuomet žala siekė 8000 eurų – išlaužus duris pavogti pinigai, aukso dirbiniai, televizoriai, įrankiai“, – sako draudikas.
Kam skambinti?
Pastebėjus įtartiną asmenį ar automobilį reikia atkreipti dėmesį į jo veiksmus. Jei jis nieko neteisėto nedaro, bet stebi aplinką, verta įsidėmėti automobilio numerį, kiek žmonių yra, kaip jie apsirengę, koks yra laikas, kada atvyko ir išvyko ir tai užsirašyti. Jei yra galimybė, reikia viską nufotografuoti ar nufilmuoti. Po to žmonių galima paklausti, ką čia veikia.
Priklausantys saugios kaimynystės grupei informacija gali pasidalinti uždaroje grupėje socialiniuose tinkluose. Kaimynus galima informuoti ir kitais būdais. Juk gali būti, kad pas kažkurį atvyko giminaitis ar draugas.
Kai neteisėtos veikos nevykdomos, skambinti 112 nereikia, o informaciją perduoti bendruomenės pareigūnui – būtina. Pastarasis ją įvertins, jeigu reikia – perduos specializuotiems padaliniams. Pasak G. Mažinto, žmonės turėtų žinoti, kas yra jų bendruomenės pareigūnas ir turėti jo kontaktus.
Visai kitaip reaguoti reikėtų matant, kad situacija grėsminga, pastebėjus neteisėtas veikas, ar pavyzdžiui, atidarytas kaimynų duris. „Reikėtų paskambinti kaimynui – gal jis pamiršo uždaryti duris. Jei su juo susisiekti nepavyksta ir kyla įtarimas, jog čia darbuojasi ilgapirščiai, reikia skambinti 112. Kol atvyks policija, būtina stebėti, ar niekas iš to būsto neišeina. Pastebėjus svetimą žmogų reikia įsidėmėti, kaip jis atrodo ir, jį nufotografuoti. Patiems eiti tikrinti ar sulaikyti vagies nerekomenduojama, nebent aiškiai matote, kad jėgos persvara jūsų pusėje.
Draudimo bendrovėje pernai užfiksuota atvejų, kai įsilaužimo pėdsakus pastebėjo kaimynai: pamatė išlaužtas kaimyno sandėliuko duris, susisiekė su juo ir iškvietė policiją. Paaiškėjo, kad pavogti dviračiai, batai, striukės, elektrinis grilis, žūklės reikmenys, o žala viršijo 3000 eurų.
Pastaraisiais metais mažėja trečiųjų asmenų tyčinės veikos, susijusios su vagystėmis, atvejų, tačiau didėja vidutinė tokių įvykių žala. 2018 m. užfiksuoti 109 vagysčių ar įsibrovimų atvejai, o 2020 m. – jau 74. Tuo tarpu vidutinės žalos padidėjo daugiau nei dvigubai – 2018 m. jos buvo apie 650 eurų, o pernai jau siekė 1500 eurų.
Verta pažinti kaimynus
Nebendravimą su kaimynais policijos pareigūnas vadina klaida, dėl kurios dažnai būna sunku užkirsti kelią vagystei ar ją išaiškinti. Svarbu pažinoti kaimynus, tuomet lengviau identifikuoti asmenį ir automobilį, kurie nepriklauso kaimynystei. G. Mažinto praktikoje buvo atvejų, kai vien pasilabinimas su kaimynu ir paklausimas, kur jis vyksta, padėjo išvengti sukčių pinklių, kai pagyvenę žmonės būdavo pakeliui į bankomatą gelbėti neva avariją padariusių anūkų.
A. Žiukelis sako, kad žmonės galėtų aktyviau burtis į bendruomenes uždarose socialinių tinklų paskyrose, bet ne visi supranta tokių grupių naudą. Tokiose grupėse išaiškinami šiukšlintojai, netvarkingai automobilius paliekantys vairuotojai, pranešama apie įtartinus asmenis.
G. Mažinto teigimu, kita klaida – nesidomėjimas kriminogenine situacija apylinkėse. Jei kaimynystėje vyksta vagystės, anksčiau ar vėliau gali būti bandoma kėsintis ir į jūsų turtą. Tai ypač aktualu naujakuriams, statantiems ar remontuojantiems būstus. Tokią informaciją gali suteikti bendruomenės pareigūnai, tereikia tuo domėtis.
Net ir turint akylus kaimynus reikia patiems pasirūpinti turto saugumu. Gyventojai dažnai palieka neužrakintas duris, atidarytus langus, vertingus daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje, apie išvykas praneša socialiniuose tinkluose. Vagystėms palankus netinkamas apšvietimas, aplinką užstojanti augalija, nesutvarkyta teritorija. Kelio užkardos, vaizdo kameros, šarvinės durys ir perspėjamieji ženklai yra ženklas vagims, kad teritorija stebima ir saugoma.
Pasak G. Mažinto, pastaruoju metu šalies gyventojų požiūris į saugią kaimynystę keičiasi į teigiamą pusę. Prie to prisideda ir saugios kaimynystės grupės, kurių Lietuvoje daugiau nei 2000. Gyventojai mokosi saugoti turtą, stebėti aplinką, dalintis informacija. „Žmonės linkę bendradarbiauti, padėti kaimynams, tad posakis, kad lietuvis džiaugiasi, kai dega kaimyno tvartas, nebeatitinka realybės“, – sako jis.