Saugiai gyvenantys usėniškiai pyksta dėl dulkių ir vandens

usenaiItin emocianalus ir triukšmingas buvo Usėnų seniūnijos gyventojų ir rajono valdžios susitikimas, kai Savivaldybės meras, jo pavaduotojas bei administracijos direktorius pristatė 2018 m. veiklos ataskaitą. Gyventojai valdžios vyrams, policijos bei „Šilutės vandenų“ atstovams išsakė rūpimus klausimus: kada bus išasfaltuotas Usėnų aplinkkelis, tvarkomi kiti keliai, kodėl iš čiaupo bėga rudas vanduo ir… ar sunku gauti leidimą „samagonui“ virti?

Susitikimo metu Usėnų seniūnijos salė buvo sausakimša, norinčiųjų išklausyti valdžios ataskaitą buvo tiek, kad teko nešti papildomų kėdžių. Gyventojų pasisakymų metu aidėjo ir riebūs keiksmai, ir plojimai, o kai kas, neapsikentęs kitų problemų pakildavo ir išeidavo iš salės atvėsti…

Usėniškiai gali džiaugtis, kad jų seniūnija – viena saugiausių rajone, o jų dramos teatras – vienas geidžiamiausių rajone. Meras Vytautas Laurinaitis pašmaikštavo, kad jeigu dramos teatrui trūks aktorių, jų usėniškiai galės pasirinkti iš kandidatų, kurių netrūko ir ataskaitų pristatymų metu seniūnijose.

Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys pažymėjo, kad pernai, pirmą kartą per 12 metų jo darbo patirtį, seniūnijoje fiksuotas gyventojų didėjimas. Tuo tarpu usėniškiai savo jausmus seniūnui reiškė įvairiai – vieni sakė, kad negali jo klausytis, o kiti gyrė plojimais.

Padaugėjo gyventojų

Seniūnas A. Rauktys sakė, kad seniūnijoje dirba 10 darbuotojų. Per 2018 metus gauti 163 žmonių prašymai, daugiausiai dėl buitinių atliekų lengvatų, gauta 130 prašymų dėl gyvenamosios vietos deklaracijos, 12 žmonių išvažiavo į užsienį, o 90 naujai deklaravo gyvenamąją vietą seniūnijoje. A. Rauktys pasidžiaugė, kad 2018 m. fiksuotas gyventojų prieaugis, kad ir keliais gyventojais, bet vis daugiau. Pernai seniūnijoje buvo išmokėta 17 vienkartinių išmokų gimus vaikui, t. y., gimė tiek naujagimių.

Anot seniūno, daug usėniškių, gaunančių nedideles pajamas negali pasinaudoti būsto šildymo lengvata, nes Usėnuose ir Žemaitkiemyje yra aukštos būsto kainos, beveik tokios pat kaip Šilutėje. „Keista, bet nieko padaryti negalime“, – sakė A. Rauktys.Usenai 2

Pernai gyvenvietėje buvo pakoreguota 19 adresų, taip nutiko dėl gyvenviečių plėtros, kuomet atsirado daug naujų gatvių, kurių anksčiau nebuvo. Seniūnijoje fiksuojama ir ūkių didėjimo tendencija: nors žemės plotai išlieka tie patys, ūkiai jungiasi. Iš viso buvo atnaujinti 226 ūkiai.

2018 metais Usėnų seniūnijos kelių priežiūrai buvo gauta 71 800 Eur: 40 proc. šių lėšų skirta eismo saugumui, o 60 proc. kelių tvarkymui. Tuos 40 proc. sudarė lėšos, skirtos gatvėms apšviesti, perėjoms tvarkyti, kelio ženklams statyti, smulkioms duobėms žvyruoti. 60 proc. sudarė asfalto duobių taisymas, kai kurių kelių tvarkymo darbai. Pavyzdžiui Kavoliuose buvo sutvarkytas kilometras žvyrkelio su kelkraščiais. Seniūnas apgailestavo, kad visi planuoti asfaltavimo darbai pernai nebuvo įvykdyti, nes pavedė konkursą laimėjusi įmonė. Tačiau tiems darbams skirti ir nepanaudoti pinigai niekur nedings, bus pervesti į šiuos metus.

Usėnuose sumažėjo socialinės rizikos šeimų, 2017 m. jų buvo 11, o 2018 m. – 8. Meras V. Laurinaitis gyrė dramos kolektyvą, kurio nariai gerai vaidina ir yra kviečiami vaidinti kitur.

Rūpi aplinkkelis

Iškart po seniūno pasisakymo, dar neišklausiusi Šilutės valdžios ataskaitos, atsistojo usėniškė Ieva Bartkienė ir paklausė, kas žadama daryti su Usėnų aplinkkeliu? Pasak moters, nuo pavasario šiuo skalda ir cementu išklotu keliu važiuoja kombainai, traktoriai, kurie sukelia daug dulkių.

„Kas turėjo daržus prie kelio, gavo išsikraustyti. Kiek metų prašome, bet niekas nedaroma, kada jūs žadate išspręsti tą klausimą? Nuolat girdime, kad neturite lėšų“, – klausė karingai nusiteikusi usėniškė.

Pirmasis jos puolimą atremti stojo seniūnas A. Rauktys. Jis aiškino, kad jeigu kelyje yra intensyvus eismas, tai asfalto plotis turėtų būti 4,5 metro, o tai kainuotų 140 000 Eur. O seniūnija pernai keliams iš viso gavo 71 000 Eur, iš kurių asfaltavimui skirta tik 35 000 Eur.

„Tai kiek metų visa seniūnija turėtų taupyti kitų kelių sąskaita vien dėl šio aplinkkelio, prie kurio gyvena tik viena šeima. Pykit nepykę, bet man nekiltų ranka pasirašyti už tai, kad penkių metų lėšos nueitų į vieną keliuką“, – sakė A. Rauktys.

Dar jis klausė moters, kas toje vietoje vertė statytis namą? Usėniškė atsakė, kad ten gyvena jos sūnus, jauna šeima su vaikais. Ji nusistebėjo, kad „seniūnas dar turi sąžinės to klausti“ ir drėbė, kad išvis nenori su juo kalbėtis.

Konflikto gesinti stojo meras V. Laurinaitis. Jis pasakojo, kad kelių priežiūros lėšos skirstomos paprastai: Automobilių kelių direkcija jas išdalija savivaldybėms, o savivaldybė pagal formulę dalija seniūnijoms. Kaip paskirstyti šias lėšas, sprendžia jau pačios seniūnijos, sudarydamos darbo grupę iš seniūnaičių ir bendruomenės atstovų.

„Jūsų reikalas, kaip lėšas paskirstyti. Savivaldybė neskiria pinigų tiesiogiai kuriam nors seniūnijos objektui. Norisi, kad patys nuspręstumėte, kaip skirstyti tas lėšas“, – sakė V. Laurinaitis, pripažindamas, kad lėšų kelių priežiūrai trūksta visur, poreikis yra dvigubai didesnis, negu leidžia galimybės.

Administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui susidarė įspūdis, kad bendruomenės nariai nedalyvauja svarstant kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymą. Juk ta tvarka patvirtina Tarybos, ir seniūnija pati turi nuspręsti kur pinigus panaudoti. Asfaltuoti dėl vieno gyventojo kelią, anot S. Šepučio, būtų sveiku protu nesuvokiama. Jis išsakė ir tokią galimą alternatyvą, kad kelią būtų galima palaistyti sūriu vandeniu.

„Jei jus išrinks, vasarą, kai bus karščiai, atvešime jus ant to kelio ir paliksime pastovėti, tada pamatysite“, – pasiūlė dėl aplinkkelio asfaltavimo kovojanti I. Bartkienė. S. Šeputis atsakė, kad būtinai atvažiuos, tegul jį tik pakviečia.

Viena saugiausių seniūnijų

Vyriausioji Šilutės policijos komisariato tyrėja Jurgita Kaktienė sakė, kad Usėnai yra viena iš saugiausių Savivaldybės seniūnijų. Pernai čia buvo pradėta tik 12 ikiteisminių tyrimų, iš kurių 11 ištirta. Tas vienintelis neištirtas nusikaltimas yra vagystė. „Kaip bebūtų gaila, vagysčių ištyrimas rajone nesiekia 38 proc. Vagystės patenka į dažniausiai pasikartojančių nusikalstamų veikų trejetuką“, – pasakojo pareigūnė.

Daugiausiai pranešimų registruota dėl smurto artimoje aplinkoje, Usėnuose pernai ir užpernai užfiksuota po 4 tokius pranešimus. J. Kaktienė pasidžiaugė, kad pernai Usėnuose iš šeimos nebuvo paimtas nė vienas vaikas. Tačiau čia gyvena šeima, kurioje nuolat smurtaujama ir dėl to dažnai kviečiama policija.

Jeigu 2017 metais Usėnuose buvo sugauti 4 neblaivūs vairuotojai, tai 2018-aisiais – tik 1! J. Kaktienė tuo pasidžiaugė ir ragino visus vairuoti atsakingai, saugoti save ir artimuosius.

Policijos tyrėja ragino visus seniūnijos darbuotojus, bibliotekininkus, mokytojus rakinti savo darbo vietas, nepalikti jose daiktų be priežiūros. Pastaruoju metu padažnėjo tokių asmeninių daiktų vagysčių, o vagys į Šilutę atvažiuoja iš kitų rajonų.

Pernai iš Usėnų bendruoju pagalbos centro numeriu 112 registruotas tik 91 pranešimas, tad gyventi čia yra saugu, o viešąją tvarką dar labiau sustiprina įrengtos kameros.

Usėniškiai pusiau juokais klausė, ar sunku būtų gauti leidimą, jų žodžiais tariant, „samagonui“ virti? Policijos tyrėja atsakė, kad šiuo metu neįmanoma, ir priminė, kad pernai Usėnuose buvo sulaikytas gyventojas, kuris gabeno 20 l naminės degtinės.

Ragino jungtis prie nuotekų tinklų

“Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas sakė, kad šiai dienai iš 140 Usėnų namų prie centralizuotų nuotekų tinklų yra prisijungę 90, 51 namas nėra prijungtas. Jis gyventojus ragino jungtis, nes nebe už kalnų metas, kai Aplinkos ministerija griežtins gamtosauginius reikalavimus ir iš gyventojų reikalaus įrodyti, kur jie deda nuotekas. Pavyzdžiui, jeigu sunaudojo 10 kub. m vandens, tai turės pasakyti, kur tą kiekį nuotekų padėjo. Anot A. Markvaldo, visi, kas prisijungia, džiaugiasi.

Kavolių kaimo gyventojai teiravosi, koks minimalus turi būti naudotojų skaičius, kad į jų gyvenvietę atvestų vandenį ir nuotekų tinklus. Pasak „Šilutės vandenų“ direktoriaus, visi gyventojai turi to norėti, parašyti prašymą, surinkti kaimynų sutikimus, tada centralizuotai bus galima išspręsti tą problemą. Kadangi ES lėšos baigiasi, artimiausiu metu vandens ir nuotekų tinklai bus atvedami pagal individualių gyventojų norus.

Usėniškiai skundėsi ir įtartina vandens kokybe, kai atsukus čiaupą bėga rudas vanduo, ir vietiniams tenka nuleisti 3 litrus vandens, kad galėtų jį naudoti. A. Markvaldas sakė, kad vanduo Usėnuose atitinka visas higienos normas, o tokiais atvejais reikėtų skambinti įmonės operatoriui. Gavę iškvietimą specialistai atvažiuos, paims vandens mėginius, jei reikės – išplaus ir dezinfekuos vamzdynus.

„Jeigu vandenį taupai ir neleidi jis užsistovi ir kol atkeliauja storais vamzdžiais, būna sugedęs. Taip kaip ir grafine 3-4 dienas pastovėjęs vanduo būna blogas. Tokiais atvejais skambinkite „Šilutės vandenų“ operatoriui, visada padėsime“, – sakė A. Markvaldas.