Saugiškiai turi savojo krašto šviesuolį – Donato Jauniaus gyvenimas persmelktas ir ypatingu pomėgiu – kolekcionuoti įvairiais laikotarpiais išleistus lietuviškus laikraščius. Jo retų ir vertingų spaudinių rinkinys solidus, vargu ar užtektų kelių dienų viską peržiūrėti.
Žvilgterėti į spaudinių rinkinio dalį ir pasiklausyti Donato pasakojimo – toks buvo Saugų bibliotekininkių Reginos Juškienė ir Rasos Strumylienės tikslas Nacionalinės bibliotekų savaitės organizuotame renginyje. Vyresni moksleiviai ir pedagogės galėjo susipažinti su spaudos istorija, pavartyti spaudinius ir galbūt užsikrėsti kolekcionavimo „virusu“.
Senuosius lietuviškus spaudinius Donatas pradėjo rinkti dar būdamas moksleivis. Aistringai rinko ne tik senas knygas, bet ir periodiką. Leidinių rietuvės vis augo, kolekcija didėjo.
Donatas pasakojo, kad sovietmečiu senieji lietuviški spaudiniai laikyti slaptuose bibliotekų fonduose, ne kiekvienas panorėjęs galėdavo atsiversti Jono Basanavičiaus leistos „Aušros”, Vinco Kudirkos „Varpo” komplektus. Carinei Rusijai uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis (1864-1904), būtent Rytprūsiuose spausdintos knygos ir laikraščiai padėjo išsaugoti gimtąją kalbą ir raštą. Galime didžiuotis spaustuvininko Jurgio Mikšo veikla, kurio vardu pavadinta Saugų mokykla.
„Šiais laikais niekas nesistebi lietuviškais laikraščiais, interneto svetainėmis, televizija. Kai kam atrodo, kad taip turi būti ir bus per amžius. Iš tikrųjų lietuviško žodžio kelias buvo vingiuotas, istorijos kryžkelėse jis patyrė daug kančių. Išnyks žodis, nebeliks kalbos, o tada jau nebebus ir tautos“, – pasakojo svečias.
Jis apžvelgė tarpukariu leistą periodiką: „Lietuvos aidą“, „Ūkininko patarėją“, „Naująją Romuvą“, „Židinį“ ir kitus, neslėpdamas, kad visko aprėpti neįmanoma. Donatą domina ir senoji Mažosios Lietuvos periodika, pats save jis laiko šišioniškiu. Pasak Donato, Vokietijos imperijai priklausęs Klaipėdos kraštas po Pirmojo pasaulinio karo dramatiškai kybojo tarp dangaus ir žemės, kol buvo prijungtas prie Lietuvos kaip autonominė teritorija. Tuomečius įvykius, politinio ir visuomeninio gyvenimo peripetijas atspindi vokiečių ir lietuvių kalbomis leisti periodiniai leidiniai.
Užsikrėtęs kolekcionavimo „virusu“, jis linkėjo tą aistrą patirti ir moksleiviams, pažadėjo pasidalinti ir patirtimi.
Donato periodikos spaudinių kolekcija tyliai kalba sena ir nauja kalba apie mūsų praeitį, dabartį ir būsimus metus. Toje oazėje daug išminties, kuria su jaunąja karta ir dalinasi kolekcionierius iš Berciškės kaimo.