Saugiškių širdies skausmai: „diskriminuojama“ mokykla, „skraidantys“ ūkininkai ir bažnyčios remontas

saugos ataskaita zmonesSusitikime su Saugų seniūnijos gyventojais daugiausiai priekaištų rajono vadovai išgirdo dėl rajono mokyklų optimizavimo plano apskritai ir Saugų mokyklos „diskriminavimo“ konkrečiai, o daugiausia priekaištų išsakė saugiškis konservatorius Zigmantas Jaunius.

Saugiškiams taip pat rūpi jų keliai, piktina žvyrkeliais greit važinėjantys ir aplinkinius dulkėse skandinantys ūkininkai. Padiskutuoti dėl bažnyčios remonto juos kvietė kunigas Mindaugas Žilinskis.

Bus tvarkomi keliai ir remontuojamos mokyklos grindys

Trumpai seniūnijos gyvenimą apžvelgusi seniūnė Dalia Rudienė ne vieną nustebino pranešdama, kad Saugose, skirtingai nuo kitų gyvenviečių, gyventojų daugėja. Štai 2015 m. pradžioje jų buvo 3559, o šiemet – jau 3616.
Meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad šioje seniūnijoje auga ir vaikų skaičius, tai rodo ir pernai atidaryta dar viena vaikų darželio grupė Vilkyčiuose.

Meras sakė gerai žinantis senas Saugų pagrindinės mokyklos problemas. Viena jų – grindys. Jas sutvarkyti meras pažadėjo mokslo metų pabaigoje.

V.Laurinaitis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis priminė, kad Saugos nėra pripažintos tiksline teritorija, tad daugiau nei įprastai pinigų negaus. Bet seniūnijoms skiriamų lėšų, S.Šepučio nuomone, visai pakanka.

Šiemet planuojama asfaltuoti dalį kelio, einančio pro Petrelių kaimą. Pirmame darbų etape bus sutvakytas ruožas iki Žemaitkiemio. Šių darbų pabaiga numatyta 2017 metais. Nuo Tenenio tilto link Saugų prasidės remonto darbai ir kelyje į Klaipėdą. Tik meras pridūrė, jog planai Lietuvoje dažnai keičiasi praėjus rinkimas, tą ir saugiškiai turėtų prisiminti svajodami apie naujus kelius.

S.Šeputis nuramino tuos saugiškius, kurie jaudinasi dėl girdėtų kalbų, esą planuojama naikinti Saugų ugniagesių punktą. Šioje srityje bus tik šiokių tokių pokyčių.

Kas „išpučia“ klases miesto mokyklose?saugos ataskaita seniune rudiene

Daug priekaištų valdžios vyrams išsakęs Z.Jaunius pradėjo nuo savojo kaimo mokyklos. Anot politiko, Saugų J.Mikšo pagrindinė mokykla „yra labai liūdnoje situacijoje ir liūdna tampa vos į ją įėjus“. O palyginti, pavyzdžiui, su Juknaičių, Saugų mokykla yra akivaizdžiai diskriminuojama. Tą rodo ne vienas faktas: Saugų mokykla iki šiol neturi higienos paso, be kurio neturi teisės dirbti; be to, 132 mokinius turinti Juknaičių pagrindinė kažkodėl turi arti 500 tūkst. eurų biudžetą, o 191 mokinį ugdanti Saugų mokykla – tik 396 tūkst. eurų.

„Gal Juknaičiuose gudresni vadovai sėdi?“ – svarstė Z.Jaunius.

Politikas dar priminė, koks nesaugus yra pro mokyklą einantis kelias į Klaipėdą ir klausė, ar jo renovacijos planuose numatytos kokios nors papildomos saugumo priemonės.

Be to, jis kritikavo Švietimo skyriaus vedėją Birutę Tekorienę, nes mano, kad būtent ji „primeta savo nuomonę“, kuriai mokyklai tapti gimnazija, o kuriai tas siekis „yra nesąmonė“. Z.Jaunius norėtų matyti ne kelerių metų, o daug ilgesnį perspektyvinį rajono mokyklų tinklo optimizavimo planą.

Z.Jauniaus nuomone, miesto mokyklose klasės yra „išpūstos“, nes, pavyzdžiui, Vydūno gimnazijoje, kurią lanko jo dukra, klasėje sėdi 29 mokiniai. O kaimų mokyklose mokinių žymiai mažiau. Politikas mano, kad tą „išpūtimą“ rajono valdžia galėtų šiek tiek reguliuoti.

Mokykla nėra diskriminuojama

S.Šeputis atrėmė, kad higienos pasas nėra tas dokumentas, be kurio mokykla negali dirbti, jis tik nurodo, ko mokykla turi siekti.

Kelio Šilutė – Klaipėda rekonstrukcijos planus ruošia tikrai ne Savivaldybė, o „Klaipėdos regiono kelių“ įmonė, bet S.Šeputis neabejoja, kad rengdami šiuolaikišką projektą kelininkai numatys visus įmanomus saugumo variantus.

Mokyklų tinklo perspektyvinis planas, anot mero V.Laurinaičio, nėra toks jau geras dalykas. Pavyzdžiui, jei prieš kelerius metus kas nors būtų sukūręs tokį planą ir įrašęs, kad Vainuto vidurinė turi tapti pagrindine, tai būtų tarsi išankstinis nuosprendis. Tokiu atveju mokyklą neabejotinai būtų palikę ir dalis pedagogų, ir mokinių. Tačiau šiandien ši mokykla yra tapusi gimnazija. O kas po daug metų bus bet kuriame kitame kaime, nežino niekas.

Savivaldybės vadovai neigė ir prielaidas apie mokyklos diskriminavimą, nes Juknaičių mokykla su vaikų darželiu turi bendrą biudžetą, o pastarojo – „kiauros“ sienos, todėl abiejų įstaigų išlaikymas kainuoja išties labai brangiai. Yra ir kitų mokinio krepšelio skaičiavimo niuansų.

Šilutės policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas Saugų seniūniją pavadino „nei saugiausia, nei nesaugiausia“. Čia nusikalstamumas peržengia 10 proc. ribą, daug vagysčių ir smurto artimoje aplinkloje.

Seniūnijoje įkurtos dvi saugios kaimynystės grupės, bet komisariato viršininkas ragino saugiškius dar labiau aktyvinti šią veiklą.

Saugiškiai domėjosi, kokia neseniai Lietuvoje pradėtos svarstyti naujovės – nemokamo priverstinio kodavimo nuo alkoholizmo – perspektyva Šilutės savivaldybėje. Meras V.Laurinaitis priminė, kad joks prievartinis gydymas alkoholikams negali padėti, nes mesti gerti turi norėti pats žmogus. Bet tuo klausimu Savivaldybė atvira įvairiems pasiūlymams.

Kvietė diskutuoti dėl bažnyčios remonto

Savo ir kitų Lankupių, Grumblių, Bundalų kaimų gyventojų pasipiktinimą išsakė ūkininkas Valdemaras Urbonas. Jis prašė policijos pagalbos drausminant kaimų žvyrkeliais pavasarį dideliais greičiais savo techniką paleidžiančius ūkininkus. Šalia gyvenantys žmonės dėl to kenčia ir triukšmą, ir gyvena dulkėse. Anot V.Urbono, žmonės jau išbandė net kelių laistymo galimybę, bet ir tai laukiamų rezultatų nedavė.

A.Mikalauskas sakė, kad dėl tokio važinėjimo atsakomybėn ūkininkų nepatrauksi ir važiuoti keliu neuždrausi. Aplinkiniams lieka nebent kreiptis į Eismo saugumo komisiją, kad ši dar labiau apribotų greitį kelyje.

Diskutuoti apie „savo širdies skausmą“ – Saugų bažnyčią – kvietė evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis. Pasak dvasiškio, jis jau prieš 10-metį turėjo svajonę „įpinti“ bažnyčią į seniūnijos kultūrinį gyvenimą, rengti joje koncertus. Tuomet baimintasi, kad tam prieštaraus žmonės, bet surengus keletą renginių taip neatsitiko.

Šiuo metu parapija gavo 32 tūkst. eurų palikimą iš Vokietijos, dar 8000 turi susitaupę, tad dabar kyla klausimas, ar reikia tą bažnyčią remontuoti. Kunigas mano, kad bendruomenė galėtų imtis iniciatyvos parengti projektą ES fondams, ir gavus lėšų būtų galima pradėti remontą.

Meras priminė, kokia populiari renginių vieta tapo Kintų bažnyčia, tačiau Saugų bendruomenės pozicija tądien taip ir neišaiškėjo.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.