Saugiškius pravirkdė šaltyje kenčiantys gyvuliai

Gyvuliams salta_1„Gelbėkite vargšus gyvulius, kurie stingsta visų vėjų pagairėje, neturėdami nei užuovėjos, nei vandens atsigerti. Rudenį jie iki pilvų mirko purvyne, o dabar styro susigūžę ant sniego ir vėjo. Graudu darosi žiūrint“, – toks pagalbos šauksmas atskriejo iš Saugų seniūnijos.

Paskambinusi saugiškė pasakojo apie Kukorų kaime net tris bandas galvijų laikančio ūkininko gyvulius.

Į Kukorus tą pačią dieną išskubėję  Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai patvirtino: problema ne iš piršto laužta, gyvuliai išties dar buvo lauke ir neturėjo užuovėjos. Ūkininkui už tai teks atsakyti pagal įstatymus.  

Atšalus orams ir redakcijos, ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet gauna nemažai skundų apie netinkamai laikomus, o neretai ir šaltyje kenčiančius naminius gyvūnus. VMVT specialistai sako, jog nemažai skundų pasitvirtina.

 Faktai buvo ne iš piršto laužti

Redakcijai skambinusi saugiškė pasakojo, jog Kukorų kaimo pievose nuolat ganosi trys ūkininko E.K. bandos. Pasak moters, rudenį į tuos galvijus buvo graudu žiūrėti dėl to, kad jie iki pilvų maknojo po purvyną, iš to paties purvyno dar ir atsigerdavo. Bet dar liūdnesnis vaizdas pasidarė, kai žemę sukaustė gruodas.

„Jei dar bent būtų tie galvijai, kurie šaltyje per žiemą gali būti. Bet ir jiems privalu ir kokią užuovėją pastatyti, ir maisto, ir šilto vandens duoti. O čia paprasti mūsų lietuviški margieji. Iki ašarų graudu matant, kaip jie šaltyje vienas prie kito glaudžiasi, nes ant plikų laukų stovi – nė kokios užuovėjos neturi. Ūkininkas šieno ruloną dar atveža, o vandens jie negauna“, – pasakojo moteris.

Dar tą pačią dieną į Kukorus išskubėjo Šilutės VMVT inspektoriai Vytautas Mockus ir Žilvinas Januška. Specialistai „Šilutės naujienas“ informavo, jog atlikus patikrinimą galvijų laikymo vietoje nustatyta, kad pranešime išdėstyti faktai tikrai nėra perdėti.

Pasak inspektorių, ūkininkas E.K. dalį savo penimų galvijų tikrai laiko lauke, ir jie nėra apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. Guodžia tik tai, kad galvijai gerai įmitę, pašerti ir, pasak inspektorių, reguliariai girdomi.Gyvuliams salta_2

V.Mockus ir Ž.Januška taip pat nustatė, kad visi ūkininko E.K. galvijai netelpa tvartuose, ir šiuo metu šalia ūkinių pastatų jis stato stoginę, kur galvijai galės pasislėpti nuo vėjo ir lietaus. Iki šiol, pasak paties ūkininko, jis negalėjo baigti statybų, nes nesibaigiančios rudens liūtys buvo taip įmirkiusios žemę, kad iki statybvietės negalėjo privažiuoti technika.

E.K. įsipareigojo per savaitę baigti statybas. Visgi dėl to, kad gyvulius laikė netinkamomis sąlygomis, ūkininkui skirta minimali galima administracinė nuobauda. O bauda panašiais atvejais gali siekti nuo 30 iki 300 eurų.

„Mūsų specialistai artimiausiomis dienomis jo ūkyje atliks pakartotinę patikrą. Jei ir tada bus nustatyta gyvulių laikymo taisyklių pažeidimų, bus skirta jau keleriopai didesnė bauda“, – sakė Šilutės VMVT l.e.p. viršininkas Vytautas Jasaitis. 

Iš 25 skundų 8 pasitvirtino

Šilutės VMVT viršininkas primena ūkininkams ir kitiems gyvūnų laikytojams, kad šąlant orams reikia nepamiršti pasirūpinti ūkinių gyvūnų laikymo sąlygomis, apsaugoti juos nuo šalčio. Šaltuoju metų periodu tarnyba reguliariai sulaukia gyventojų skundų dėl netinkamai laikomi gyvulių, dažniausiai galvijų.

Štai 2017 metais tarnyba gavo 25 skundus dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimų nesilaikymo. Ištyrus šiuos gyventojų skundus nustatyta, kad 8 pranešimai turi rimtą pagrindą.

Dažniausiai gyvuliai buvo nepakankamai gerai šeriami ir girdomi, netinkamai laikomi, buvo atvejų, kai laiku nebuvo suteikta veterinarinė pagalba sergantiems gyvūnams.

Pažeidėjams buvo skirtos administracinės nuobaudos.

Informuoti galima telefonu

V.Jasaitis pasakoja, jog net giliausią žiemą veterinarijos gydytojai nepataria visiškai izoliuoti gyvūnų ir laikyti juos nuolat uždarytus tvartuose ar kitose laikymo vietose. Šiltesniu oru, nesant stipraus vėjo, kritulių, galima išvesti gyvulius pasivaikščioti, nes tai teigiamai veikia jų sveikatą ir produktyvumą. Mėsinių veislių galvijus, kurie yra atsparesni šalčiui, lauke galima laikyti ištisus metus, jeigu gyvuliams sudaryta galimybė pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Tam tikslui gali būti įrengtos atvirų konstrukcijų pastogės, angarai ar kitokie statiniai. Pastato anga turėtų būti atsukta į tą pusę, iš kurios nėra vyraujančių vėjų.

Pieninių veislių galvijų laikyti šaltuoju būdu nepatartina, kadangi jie nėra pakankamai atsparūs žemai temperatūrai. Be to laikant pieninius galvijus žiemą lauke, tikėtini ir ekonominiai nuostoliai, nes gyvuliai dalį savo energijos naudoja kūno temperatūrai palaikyti. Juos rekomenduojama tik išleisti pasivaikščioti gryname ore, nes tai gerina medžiagų apykaitą, virškinimą, kvėpavimą, kraujotaką.

Jeigu šuo laikomas lauke pririštas prie būdos, ji turi būti sandari, galima angą uždengti užuolaidomis padarytomis iš brezento ar pan. Į būdą reikia įdėti pakratų, kurie neperšlaptų: tai gali būti maišas su šienu ar kitomis medžiagomis. Šuniui patartina duoti šilto viralo, didesnės energetinės vertės pašarų.

Pasak V.Jasaičio, šeimininkai turėtų pagalvoti ir apie vietą, kur pastatyti šunų „namelius“. Svarbu, kad šuo ne tik matytų ir šeimininkui parneštų apie atvykusius į kiemą svečius, bet kad keturkojį saugotų užuovėja. Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl geriausia šėrimo metu duoti šilto vandens arba šuns girdyklą įrengti patalpos viduje, kur vanduo neužšaltų.

Žiemą sudėtingesnės ir gyvūnų pervežimo sąlygos. Reikia juos apsaugoti nuo skersvėjų ir šalčio, prieš kelionę pasirūpinti kokybiškais pakratais ir laikytis vežamų gyvūnų gerovės reikalavimų. Pavyzdžiui, nenujunkytų veršelių iki 2 mėnesių amžiaus negalima vežti ilgais atstumais, jei lauko temperatūra kelionės metu žemiau nulio.

Šilutės VMVT ragina gyventojus pamačius netinkamomis sąlygomis laikomus, kenčiančius, prastai prižiūrimus ir nuo nepalankių oro sąlygų neapsaugotus gyvūnus, nelikti abejingais ir apie tai informuoti tarnybą telefo