Aukštumala, Išlūžė, Žaliasis šilas, Joniškė, Laugaliai, Miškogalis, Lenkai, Jurginai, Pašyliškiai – daug kam nieko nebereiškiantys, tačiau atminti verti po Antrojo pasaulinio karo, sovietmečiu ir pastaraisiais dešimtmečiais ištuštėję Saugų seniūnijos kaimai.
Jiems pagerbti penktadienį Saugose, šalia evangelikų liuteronų bažnyčios, atidengtas ir palaimintas iš akmenų ir metalo sukurtas paminklas. Taip prasidėjo jaukios, nedidelės, tačiau gana tradiciškos Joninės.
Paminkle – užkoduoti simboliai
Vienas iš idėjos įamžinti išnykusių kaimų atminimą organizatorių, Saugų bendruomenės pirmininkas Eugenijus Judeikis gausiai susibūrusiems seniūnijos gyventojams pasakojo, kad išnykusių kaimų bendruomenė ieškojo peržiūrinėdama šešis senus žemėlapius. Akys užkliuvo už devynių šiandien jau lūpose nebeskambančių vietovardžių.
„Paminklas, kurį matote – žolėmis apaugę varteliai – simbolizuoja visus šiuos kaimus, į kuriuos vartai jau niekada nebeatsidarys. Tikėtis, kad šie kaimai atgims iš naujo, ko gero, yra beviltiška“, – kalbėjo E.Judeikis.
Geležinėmis žolėmis apraizgytus vartelius nukalė vilkytiškis kalvis Darius Vilius, o prie jo pastatymo šalia bažnyčios prisidėjo nemažai Saugų bendruomenės narių: Saulius Danilevičius, Zigmantas Jaunius, Vidmantas Drachneris, Juozas Kaminskas, Virgenis Dargvilas, Gedeminas Pečiulis, Arūnas Vaičiukas, Vytas Rimkus, Donatas Jaunius, Vidas Mauricas.
„Šis paminklas nėra vien mano darbas. Dėkoti reikia tiems, kas skyrė jo pastatymui tinkamą žemės lopinėlį, rinko medžiagą, tobulino idėją ir mano darbą nukreipė tinkama linkme. Aš – tik įrankis, jaučiantis didelę pagarbą istorijai ir manantis, kad nesaugodami praeities, negalime turėti ir ateities“, – sakė D.Vilius.
Pasidalinti prisiminimais pakviesti du kadaise Jurginų ir Išlūžės kaime gyvenę vyrai – Jonas Mikalauskas ir Hendrichas Vizbaras. J.Mikalauskas Jurginų kaime gyveno 16 metų. Vėliau kariavo fronte, o pasibaigus karui, grįžo į Barvus, kur tuo metu jau buvo apsistoję jo tėvai. Ten Jonas ir liko. 86 metų sulaukęs barviškis prisiminė, kad Jurginų kaimas visiškai ištuštėjo sovietiniais metais, kai buvo sugriautas dvaras ir iš jo neliko net akmens.
Išlūžės kaime neilgai gyvenęs H.Vizbaras buvo emigravęs į Vokietiją, bet grįžo į Lietuvą, kai Vokietijoje, netoli Hamburgo, palaidojo žmoną. Dabar vyras gyvena Traksėdžiuose.
Išnykusių kaimų gyventojams patikėta perkirpti simbolinę paminklo atidarymo juostelę. Kol kas išnykusių kaimų pavadinimai gyvi juose gyvenusių žmonių atmintyje, tačiau surinkusi trūkstamas lėšas, Saugų bendruomenė vietovardžius žada iškalti ant paminklinių akmenų.
Laimindamas paminklinę kompoziciją evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis atkreipė dėmesį, kad geležiniai varteliai gali simbolizuoti ir tam tikrą žmogaus gyvenimo etapą.
„Anksčiau ar vėliau ateis akimirka, kai kiekvienas, žengdami į amžinybę, taip pat turėsime praeiti pro vartelius, kurie atsiveria tik vieną kartą. Todėl svarbu suvokti, kad žemiškas gyvenimas toks trumpas, jog jame neturi būti vietos pykčiams, ginčams, blogiems darbams“, – kalbėjo kunigas.
Žiūrėjo seną kino filmą
Vėliau susirinkusieji pakviesti į evangelikų liuteronų bažnyčią žiūrėti Lietuvos kino studijos sukurtą dokumentinį filmą apie Saugas.
Pasak E.Judeikio, galbūt begarsį filmą, sukurtą 1982 m., būtų buvę galima pamatyti gerokai anksčiau, tačiau kino studijos archyvuose jis iki šiol dūlėjo įrašytas į juostinę kasetę. Saugų Šeimos klubo iniciatyva, 15 minučių trukmės filmas buvo perrašytas skaitmeniniu formatu. Daugelis saugiškių ekrane atpažino ir save, ir kaimynus.
Joninių staigmenos tuo nesibaigė. Apsidairę, ką siūlo amatininkai, paragavę gardžios košės, saugiškiai ir svečiai skubėjo užsiimti kuo patogesnes vietas spektakliui stebėti. Mindaugo Nogaičio režisuotą spektaklį „Rasos“, kuriame vaidino Saugų bendruomenės nariai, lydėjo skambaus juoko bangos. Ir pasimokyti buvo ko: papasakota išties nemažai Joninių tradicijų.
Iš karto po spektaklio į improvizuotą sceną ant žolės įsiveržė Vilkyčių šokių kolektyvas „Veiviržas“. Kol vilkytiškiai smagiai trypė šokio žingsniu, pasirodymui ruošėsi ansamblis „Jonis“, kuris šventės dalyvius linksmino iki vėlaus vakaro.
Susirinkusieji galėjo pasigrožėti ir senų ąsočių paroda, į kurią eksponatus nešė juos namuose saugantys saugiškiai.
Daugiau nuotraukų galerijoje
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.