Klaipėdos krašto metams
Iki šventės atidarymo, kol rinkosi saugiškiai ir svečiai, mažieji su tėveliais apžiūrinėjo parduodamus žaislus, saldumynus, siautėjo putų patrankos atrakcijoje, savo energiją atidavė šokinėdami batutuose. Vyrai ir moterys suko per prekybininkų, amatininko kiemelį, kur buvo skanios giros ir dar iki šiolei nematyto ir neragauto vietos aludario „Lietuvininko bravoro“ gaminto alaus. Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios pašonėje būriavosi svečiai ir vietiniai, atvykę į skulptūros „100-mečio atmintis“ atidengimo iškilmes.
Tradicinė Saugų seniūnijos bendruomenių šventė ir šį kartą vyko su renginio vedėja – dreverniške Virgina Asnauskiene, šišioniškių kalba kalbančia iškalbingąja, sugebančia rasti šiltą ar šmaikštų žodį, išjudinančia ir net pašokdinančia žiūrovus.
Prieš 100 metų, Klaipėdos sukilėliams su Lietuvos kariškiais perėmus krašto valdymą į savo rankas, buvo suvienytos Didžioji ir Mažoji Lietuvos. Tarptautinei bendruomenei oficialiai pripažinus Klaipėdos kraštą Lietuvos dalimi, šiandien Lietuva turi priėjimą prie jūros ir uostą. Minint prijungimo 100-metį, Seimas 2023 metus yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais. Visoje Lietuvoje, o ypač pajūrio krašte, gausu tam skirtų renginių, abejingi šiai datai neliko ir saugiškiai – šalia krašto kelio Šilutė – Klaipėda, evangelikų liuteronų bažnyčios pašonėje atidengta 4 m. aukščio ir pločio plieninė skulptūra „100-mečio atmintis“. Skulptūros autorius ir sumanytojas, vietos menininkas Rimantas Pilibavičius.
Prisiminė iškilias asmenybes
„Žiūriu į savuosius delnus. Protėviai, seneliai, tėvai, vaikai ir anūkai. Kiekvienoje vagelėje jaučiu visų buvimą savyje. Šimtmečio simfonija… Istorija, pastoviniavusi ant paribio slenksčio, įžengė į naujos būties glėbį“, – kalbėjo ceremonijos vedėja Violeta Astrauskienė, pakvietusi Saugų seniūną Arvydą Stonį, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorių Andrių Jurkų ir LR Seimo narį Zigmantą Balčytį. Visi kalbėjusieji akcentavo to meto istorinio įvykio svarbą. Seimo narys Z. Balčytis ypač pabrėžė šio įvykio įprasminimą, dėkojo menininkui R. Pilibavičiui už įkūnytą kūrybinę mintį.
Sveikinimo žodį tarė šišioniškė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Silva Pocytė. Mokslininkės manymu, naujasis Saugų akcentas puikiai įkomponuotas į aplinką ir dera prie šimtamečio konfesinio pastato.
Kraštietė, priekuliškė pedagogė, visuomenininkė ir rašytoja Edita Barauskienė, kaip įprasta, atvyko su dovanomis – naujausia savo knyga „Šimtas metų po vienu stogu“, kurią dovanojo Saugų bibliotekai ir seniūnijai. Įdomios Editos mintys. Nuskambėjo retorinis klausimas: „Kuo galėtų ir turėtų didžiuotis saugiškiai? Ogi dviem drąsiais vyrais – bendravardžiais ir bendrapavardžiais Jonais Užpurviais, kurių vienas pasirašė Tilžės aktą, o kitas buvo poliglotas, kalbininkas, gimnazijos ir universiteto dėstytojas, parašęs veikalą apie saugiškių tarmę. Šių asmenybių pagerbimui galima pasodinti ąžuoliuką, pastatyti atminimo suoliuką“, – apibendrino viešnia.
Skulptūros autorių R. Pilibavičių sveikino giminaitė, socialinių mokslų daktarė, profesorė Giedrė Kvieskienė, Šilutės tautodailininkų sekcijos pirmininkė Rūta Emigart Čiuželienė. Iškilmingą atidengimą vainikavo trys patrankos salvės: už Mažąją Lietuvą, už Didžiąją Lietuvą ir už Didžiosios ir Mažosios Lietuvos suvienijimą. Ceremonija užbaigta Klaipėdos Šeiko šokio teatro spektakliu „Šmukulis“ (režisierė Agnija Šeiko), kuris pasakojo apie kontrabandos (šmukulio) gabenimą per muitinės punktą. Spektaklio garsai priminė paribio bendruomenės gyvavimą, kai šalia viena kitos skambėjo žemaičių, šišioniškių, žydų šnekos ir melodijos.
Šiemet įteikta penktoji Saugų seniūnijos įsteigta, publicisto, šviesuolio, Mažosios Lietuvos inteligento, evangelikų liuteronų kunigo-misionieriaus, kunigavusio ir palaidoto Saugose, Martyno Benjamino Laužemio vardo nominacija. Už aktyvią meninę, kultūrinę, kraštotyrinę ir visuomeninę veiklą garsinant Saugų kraštą ji skirta Donatui Jauniui. Donatas – buvęs ilgametis Lietuvos šaulių sąjungos narys, kolekcionierius, Mažosios Lietuvos istorijos ieškotojas ir atradėjas, Saugų kaimo bendruomenės įkūrėjas, „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatas, daugelį metų savo iniciatyvomis ir veiklomis garsinantis Saugų kraštą.
Dovanos jubiliatams ir naujagimiams
Į vakarinę šventės dalį susirinkusius dalyvius sveikino LR Seimo narys Z. Balčytis, seniūnas A. Stonis, A. Jurkus.
Z.Balčytis akcentavo, kad tądien dalyvavo svarbioje istorinėje ceremonijoje – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-čio paminėjime, atidengiant skulptūrą. Pasak jo, Saugos visada gyvavo po malūno sparnais, tai byloja ir šiandiena, kuomet seniūnija turi didžiausią rajone vėjo jėgainių parką. Džiaugdamasis saugiškių iniciatyvomis ir darbais, jis linkėjo tęsti pradėtus darbus.
Nuo ryto virė ir sportinės aistros krepšinio, tinklinio, lauko teniso, futbolo, sportinio bato ir šieno rulono ridenimo varžybose. Varžybų teisėjas Gedeminas Pečiulis su pagalbininkais Vytautu Laurinavičiumi, Ričardu Valučiu ir Zigmantu Jauniumi nepriekaištingai koordinavo varžybų eigą, pasirūpino ir apdovanojimais.
Šventės metu tradiciškai pagerbti seniūnijos 80-mečiai ir naujagimiai, kurių išties šiemet nemažai. 80-ąjį jubiliejų šiemet švenčia 23 seniūnijos gyventojai, o nuo praėjusios iki šių metų šventės gimė 27 mažyliai. Visi jie pakviesti atsiimti dovanų. Jubiliatai padabinti simboliniais keramikiniais medaliais, kuriuos teikė seniūnas su svečiais, kaimo kapela „Vėtrungė“ sugrojo nuotaikingą melodiją, kelios jubiliatų poros smagiai pasisuko valso sūkuryje, kartu su svečiais nusifotografavo.
Naujagimių susilaukusioms šeimoms įteiktos ne tik seniūno, bet ir Seimo nario Z. Balčyčio atvežtos dovanėlės. Tėveliai su mažyliais ir svečiais mielai fotografavosi.
Šventės dalyvius linksmino Saugų ir Kintų moterų ansambliai „Vakarė“ ir „Nendra“, Šilutės Naujakurių kapela „Vėtrungė“, dreverniškių folkloro grupė „Žvejytės“. Šventę vainikavo pop grupės „Karaliai“ koncertas, pritraukęs gausų klausytojų būrį, kurių neišgąsdino net prapliupęs lietus.
Rašyti atsakymą