Saugumo suteiks vaizdo kameros ir SMS žinutės

A-CCTV-security-camera-001Kur Šilutėje ir seniūnijose turėtų atsirasti vaizdo stebėjimo kameros? Ar gyventojai nemeta į bendrųjų atliekų konteinerius biodegraduojamųjų atliekų? Gal galima dar sumažinti vienkartines pašalpas nelaimes patyrusioms šeimoms?

Tokius klausimus svarstė seniūnai su Savivaldybės vadovais.

Kur statyti vaizdo kameras?

Savivaldybė jau juda, rūpindamasi mieste ir seniūnijose įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Sudaryta darbo grupė, kurios nariai turės nuspręsti, kuriose miesto ir seniūnijų vietose tos kameros būtų efektyviausios. Seniūnų prašoma teikti savo siūlymus.
„Ši saugumo priemonė labai brangi, prie kiekvieno namo kamerų niekas neįrengs, todėl parinkime tas vietas, kuriose jos duotų maksimalų efektą“, – prašė Ekstremalių situacijų valdymo centro pirmininko pavaduotojas Romualdas Renčeliauskas.

Merė Daiva Žebelienė pastebėjo, jog Šilutė gerokai vėluoja su tomis kameromis. Anot jos, tai ir naujojo Šilutės r. policijos komisariato viršininko Sigito Mikutavičiaus mintis. Dar merė pastebėjo, jog policijos darbas pastaruoju metu tapo aktyvesnis, o įdiegus vaizdo stebėjimo kameras turėtume pasijusti dar saugesni.

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus abejojo, ar užteks pinigų kameras įrengti ir seniūnijose. Administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis kvietė į naujovę pažiūrėti kūrybiškai: atrinkti aktualiausias vietas, o jei kur yra privačios kameros, vadinasi, ten daugiau jų ir nereikia. Vėliau siūlymus peržiūrės komisija, atsižvelgs į nusikalstamumą tose vietose ir išrinks pačias problemiškiausias.

R.Renčeliauskas prašė priminti žmonėms, kad visoje šalyje įdiegiama bendra gyventojų perspėjimo dėl ekstremalių situacijų sistema. Atsiėjo ji nepigiai – apie 15 milijonų litų. Paslauga gyventojams bus teikiama nemokamai. Kad gautų telefoninius pranešimus apie gresiančias stichines ir kitokias nelaimes, gyventojai privalo aktyvuoti savo mobiliuosius telefonus. To nepadariusieji perspėjimų apie gresiančius ekstremalius įvykius negaus.

Apie paramą, bendruomenių projektus ir šiukšles

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis klausė seniūnų, ar nereikėtų dar sumažinti vienkartinių pašalpų sumų, skiriamų patyrusiems sunkias nelaimes ar susirgusiems sunkiomis ligomis. Seniūnai tikino, kad mažinti nebėra ką: jei gaisrą patyrusiai šeimai skiriama 350 litų, ką tokia šeima už tokią sumą gali atstatyti?

Katyčiai, Usėnai, Juknaičiai, Kintai – tai tos laimingosios seniūnijos, kurių gyventojams prieš didžiąsias metų šventes dovanų suteiks jose vėjo jėgaines stačiusi įmonė. Jų seniūnai turės numatyti, kurioms šeimoms tokia parama būtų reikalingiausia.
„Kodėl Šilutę užmiršo? Mano žmonės irgi kenčia nuo tų jėgainių“, – neiškentė šilutiškis seniūnas Raimondas Steponkus. Bet jo balsas nebuvo išgirstas.

Seniūnai atsiskaitė, kas padaryta iš seniūnijų bendruomenėms skirtų pinigų. Pasirodo, numatyti projektai visur jau baigiami. Seniūnijų vadovai pastebėjo, kad tokia parama buvo labai reikalinga, o R.Ambrozaitis davė viltį, kad bendruomenių finansavimas gali būti pratęstas ir kitais metais.

Seniūnų prašyta skubiai pateikti paraiškas dėl žoliapjovių ir trimerių poreikio, taip pat atkreipti dėmesį, ar gyventojai nemeta biodegraduojamųjų atliekų (žolės, lapų, obuolių ir kt.) į bendruosius šiukšlių konteinerius.

Biodegraduojamųjų atliekų konteinerių Savivaldybė dar turi ir juos nori išdalinti. Kas norės, galės gauti ir du, tereikia kreiptis į seniūnijas. Jei ir toliau biodegraduojamosios atliekos bus metamos į bendruosius konteinerius tokiais kiekiais, kaip tai vyksta iki šiol, Savivaldybė bus priversta kelti šiukšlių surinkimo kainas, o tai palengvintų kiekvieno rajono gyventojo kišenę.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.