Rusnės ūkininkas, tradicinių nendrinių stogų gamybos meistras Alfonsas Demereckas, kitaip nei daugelis tradicinių ūkininkų, džiaugiasi, kad pagaliau spustelėjo šaltukas ir upes, užlietas pievas sukaustė tvirtas ledas. Mat jis galėjo pradėti nendrių, skirtų stogams dengti, pjūtį.
A.Demereckas šiemet yra patenkintas derliumi – nendrės užaugo tinkamo dydžio ir daugumos skersmuo yra pats geriausias stogdengystei – 4-6 mm.
Prisitaikė prie gamtos dovanų
A.Demereckas į Rusnės salą su šeima atvyko gyventi 1989-aisiais, prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Atgavęs tėvų žemės nuosavybės teises, vienas iš pirmųjų Rusnės ūkininkų A.Demereckas daug nesvarstė – ėmė gaminti šieną. Rusnės pievos vešlios, o šieno poreikis buvo didelis. Tuomet, tikriausiai, kiekviena šeima, net ir inteligentai, laikė po karvutę ir kiekvienam tokiam „ūkininkui“ reikėjo bent poros tonų šieno.
Bėgant laikui žmonių poreikiai keitėsi – šieno nebereikėjo.
Žemės Vorusnės ir Uostadvario polderiuose, kurias turi A.Demereckas, – tai šlapynės. Jeigu jos šienaujamos neintensyviai – žolė pjaunama mažiau nei 3-4 kartus, tai jose mieliau auga gamtos dovana – nendrės. A.Demereckas nebepajėgė savo pievų apginti nuo nendrių, o gal tiesiog nusprendė nebekovoti su gamta ir pasiimti jos dovanotą produkciją. Juk nuo senų laikų šiuose kraštuose buvo ypač populiarūs nendrėmis dengti stogai.
Sugalvojęs naują verslą, A.Demereckas dar spėjo susipažinti su senbuviais, kurie išmokė jį nendrių stogdengystės amato. Dabar, praėjus 15 metų nuo verslo pradžios, verslininkas jau gali pasigirti, jog turi pulkelį savo išugdytų puikių meistrų.
Nemuno deltos regioninis parkas ir Saugomų teritorijų tarnyba A.E.Demerecko vystomą tradicinių nendrinių stogų gamybą įvertino kaip tautinio paveldo produktų gamybą ir jo produkcijai suteikė specialų NDRP produkto ženklą.
Nendriniu stogu puikuojasi ir paties meistro medinis senovinio tipo namas, ir šalia esanti brolio Kęstučio Demerecko sodyba, kuri, beje, šiemet pripažinta gražiausia etnografine sodyba Lietuvoje, ir dar kelios dešimtys įvairių pastatų Lietuvoje.
A.Demereckas sako nė neįsivaizduojantis malonesnio akiai, labiau ekologiško ir sveikesnio žmogui stogo už nendrinį.
Daug rankų darbo ir rizikos
Kalbėdamas apie nendrių auginimą bei jų paruošimą stogdengystei, A.Demereckas verslą vadina sunkiu ir rizikingu. Doroti užaugusias nendres reikia daug rankų darbo. Verslo pradžioje, kaip ir senovėje, teko naudoti stumdomuosius peilius – niekuo nesiskiriančius nuo tų įrankių, kuriuos nendrėms pjauti naudojo šio krašto senoliai ir prosenoliai.
Visa laimė, kad nendrėms pjauti ir surišti į kūlius pavyko pritaikyti linų pjovimo mašiną. Dabar nendrių pjovimo procesas tapo žymiai našesnis.
Tačiau visi kiti darbai neapsieina be rankų. Nendrių kūlius reikia sunešti į krūvas, suvežti į saugyklas, iškrauti. Vėliau – perrinkti: pašalinti žoles, nekokybiškas, standartinių matmenų neatitinkančias nendres. Tik tada meistras jas guldo ir suriša ant stogo.
Šiame versle ūkininkas visiškai priklauso nuo gamtos užgaidų. Pasak A.Demerecko, patirtis rodo, kad kas antrą ar trečią nendrių derlių gamta pasilieka sau. Jai panorėjus, gali nebūti šalčio, ar užklupti ankstyvi potvyniai – tada prie nendrių neprieisi. Taip atsitiko ir pernai žiemą, kai visą nendrių derlių nusinešė potvynio vanduo.
Nendres nukirsti būtina nuo lapkričio 1 iki balandžio 18 dienos, o šiemet įvažiuoti į užmirkusius plotus pavyko tik sausio 25-ąją, iki tol nebuvo įšalo.
„Liko vos du su puse mėnesio sudoroti visą derlių. Kažin kaip spėsime?“, – nuogąstavo A.E.Demereckas.
Vorusnės ir Uostadvario polderiuose ūkininkas valdo per 110 ha nendrynų. Visi jo nendrių pasėliai yra europinės programos „Natura 2000“ saugomoje teritorijoje, ir nendrių verslas gamtai nekenkia. A.Demereckas mano, saugomiems retiems paukšteliams – meldinėms nendrinukėms – jo laukuose veistis yra saugiausia – nendrynuose jų niekas netrikdo.
Nori daugiau dėmesio
A.Demereckas geru žodžiu mini tai, kad prieš 5 metus žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus įsakymu, Tradicinių amatų mokymo programų sąrašas buvo papildytas neformaliojo mokymo programa „Stogų dengimas nendrėmis“. Tačiau gaila, kad daugiau šiuo klausimu niekas nebejuda.
Nendrinių stogų meistro sertifikatą turintis A.Demereckas mano, kad mūsų krašto profesinės mokyklos galėtų organizuoti nendrininkystės amato kursus, o jis galėtų sukauptą patirtį ir žinias perduoti jaunajai kartai.
Rusniškis ūkininkas turi priekaištų ir Žemės ūkio ministerijai, kuri jo verslo – nendrių auginimo – nenori pripažinti šlapynių tvarkymu ir už deklaruotus pasėlius mokėti trečdaliu brangiau. Iki šiol už hektarą nušienautų nendrynų plotų buvo mokama po 450 litų išmokų.