Lygiai prieš 68 metus šaltis Lietuvoje pasiekė visų laikų žemiausią reikšmę. Visoje šalyje 1956 m. tiek sausio 31, tiek vasario 1 d. naktimis minimali oro temperatūra nukrito žemiau -30 °C. Abi naktys buvo rekordiškai šaltos: viena tapo šalčiausia sausio naktimi, kita – vasario. Net sausio 31-osios dieną oras „sušilo“ vos iki 24–30 laipsnių šalčio. Po tokios šaltos dienos stojo pati šalčiausia Lietuvos matavimų istorijoje naktis: Utenoje buvo išmatuotas visų laikų Lietuvos šalčio rekordas, -42,9 °C.
Sausio 31-osios paros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -31,0 °C, o vasario 1-osios -28,2 °C. Lyginant su 1991–2020 m. klimatinėmis sąlygomis, buvo susidariusios atitinkamai net 27,6 ir 25,1 laipsnio neigiamos anomalijos. Tokių ekstremaliai šaltų orų kaltininkas – galingas anticiklonas, kurio pietrytinėje dalyje buvo labai šaltos oro masės branduolys.
Toks speigas daugeliui žmonių turėjo būti įsimintinas, nes dar tų pačių 1956 m. sausio viduryje ir savaitę prieš speigą buvo atodrėkis, vyravo teigiama temperatūra, panaši į esančias pastarosiomis dienomis. Po tokio šilto laikotarpio šalį tiesiog užgriuvo neregėti šalčiai. Vasario 2–5 dienomis šaltis truputį atslūgo, vidutinė paros temperatūra siekė apie -15 °C. Tačiau vasario 8-osios naktį vėl paspaudė: Utenos meteorologijos stotyje išmatuota net -40,9 °C, Varėnos – net -40,2 °C.
Paskutinį kartą -30 °C ar žemesnė temperatūra Lietuvoje (bet ne visoje teritorijoje) fiksuota 2012 m. vasario 2, 4, 5, 6 dienomis. Nuo to laiko <-30 laipsnių šaltis Lietuvoje nebepasitaikė. Akivaizdu, dėl sparčios klimato kaitos speigų tikimybė Lietuvoje ženkliai sumenko.
Pagal LHMT inf.
Rašyti atsakymą