Akivaizdi korupcija ir savų žmonių protegavimas – tokį Šilutės rajono savivaldybės paskelbto konkurso vertinimą išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Būsimam Komunikacijos skyriaus vyriausiajam specialistui iškelti iki šiol precedento neturintys reikalavimai: reikalaujama, kad naujasis specialistas turėtų ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį biudžetinėse įstaigose ir būtų baigęs edukologijos krypties mokslus.
„Šilutės naujienoms“ pradėjus domėtis, kodėl dirbtinai susiaurintas potencialių pretendentų ratas, administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis pripažino, kad su reikalavimais „šiek tiek persistengta“. Bet, jo teigimu, šioje srityje korupcijos pasireiškimo tikimybė yra labai maža, o kelti prielaidas ir įtarinėti – žurnalistų darbas.
Net ir matydamas šį akivaizdų protegavimo faktą, STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas teigia, kad „STT šiuo atveju yra bedantė“ ir nesiims jokių priemonių, nes negali įrodyti fakto, kad kas nors iš to turėjo materialinės naudos.
Komunikacijos skyriui komunikacijos specialistas nereikalingas
Savivaldybės Komunikacijos skyrius rengia ir viešina informaciją apie Savivaldybės veiklą, formuoja Savivaldybės įvaizdį, organizuoja tinkamą interesantų aptarnavimą Savivaldybėje, bendradarbiavimą su seniūnijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, rūpinasi tarptautiniais ir viešaisiais Savivaldybės ryšiais, turi ir kitokių pareigų.
Ieškodama specialisto šiam skyriui, Savivaldybės administracija sukūrė reikalavimus, visiškai nesusijusius su būsimomis pareigomis. Pasirodo, Komunikacijos skyriui nesvarbu, kad kandidatas būtų viešųjų ryšių, komunikacijos ar informologijos specialistas, kad turėtų panašaus darbo patirties.
To nereikia. Svarbu, kad jo išsilavinimas būtų edukologinis (pavyzdžiui, mokytojo) ir kad jis būtų dirbęs kokioje nors biudžetinėje įstaigoje (o ne, pavyzdžiui, būtų stiprus šios srities specialistas, dirbęs privačioje įstaigoje ar įmonėje).
Kitiems darbuotojams – reikalavimai paprastesni
Reikalavimas būsimam šio skyriaus specialistui turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį biudžetinėse įstaigose iki šiol netaikytas nė vienam į darbą priimtam rajono Savivaldybės specialistui, netgi nė vienam skyriaus vadovui, nors jų kategorija valstybės tarnyboje yra gerokai aukštesnė.
Nesuprantama, kodėl pretendentas į Komunikacijos skyriaus specialistus privalo turėti tik vienos krypties išsilavinimą – aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslo studijų srities edukologijos.
Palyginimui: Savivaldybės interneto svetainėje publikuojamuose reikalavimuose Komunikacijos skyriaus vedėjo pareigybei (šias pareigas eina Romualdas Eglinskas) prašoma tik ne mažesnė kaip 3 metų darbo patirtis informologijos srityje (informacijos valdymas ir bendravimas su žiniasklaida). Taigi skyriaus vedėjas neprivalo būti dirbęs biudžetinėje įstaigoje. Jo išsilavinimo reikalavimai – irgi platesni: jis privalo turėti vadybinį, žurnalistinį arba inžinerinį aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą kitokį išsilavinimą.
Analogiškai Komunikacijos skyriaus vyr. specialisto pareigybei (šias pareigas dabar eina Ingrida Jokšienė), reikalavimas dėl darbinės patirties biudžetinėje (ir jokioje kitoje srityje) visiškai neįtrauktas. O šio specialisto išsilavinimas gali būti itin platus: socialinių mokslų, žurnalistikos, pedagogikos, psichologijos, politologijos, socialinio darbo, viešojo administravimo, vadybos srities aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.
Neatsiradus kandidatui, kartelę nuleis žemiau
Administracijos direktorius R.Ambrozaitis, paklaustas, kodėl Komunikacijos skyriui dabar prireikė tik edukologijos išsilavinimą turinčio asmens (labiausiai tikėtina – pedagogo), aiškino, kad tokie išskirtiniai reikalavimai naujajam specialistui iškelti siekiant išrinkti geriausią variantą.
„Jeigu neatsirastų kandidatų, būsime priversti peržiūrėti pareiginius aprašymus ir konkurse numatytus specialiuosius reikalavimus bei nuleisti kartelę žemiau. Bet šiandien siekiame pačių aukščiausių reikalavimų kandidatams į valstybės tarnybą“, – tikino R.Ambrozaitis.
Pasak Savivaldybės administracijos vadovo, skelbimai dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir pareigybės aprašymai derinami su Valstybės tarnybos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, o ši jokių priekaištų neturėjo.
Tačiau atsivertus Departamento parengtas rekomendacijas dėl pareigybių aprašymo rengimo, kuriomis vadovaujasi visos savivaldybės organizuodamos konkursus, akivaizdu, kad Šilutės r. savivaldybės parengti reikalavimai komunikacijos specialistui neatitinka rekomendacijų.
Rekomendacijose nurodoma, kad vyriausiajam specialistui būtina turėti tik 1 metų darbinės patirties tam tikroje srityje, tačiau Šilutės rajono savivaldybė patirties reikalavimą padidino… 5 kartus.
Edukologas – geriausias valstybės tarnybos žinovas?
R.Ambrozaičio teigimu, Komunikacijos skyriaus vyr. specialistu geriausiai galėtų dirbti tik edukologijos išsilavinimą turintis žmogus.
„Šiuo atveju edukologijos krypties išsilavinimą nereikėtų suprasti tik siaurąja prasme – ugdymą. Edukologijos funkcijos yra plačios, tai – saviugda, švietimas, mokymas ir mokslinimas, lavinimas, formavimas, stebėsena, analizavimas ir kt.“ – šios studijų krypties pranašumus, taip reikalingus būtent komunikacijos specialistui, aiškino Savivaldybės administracijos vadovas.
„Pageidaujame tokio specialisto, kuris ne tik puikiai žinotų reikalavimus valstybės tarnybai, bet ir orientuotųsi aplinkoje. Kad nereikėtų jam pačiam mokytis, o iš karto, gebėdamas analizuoti, galėtų konsultuoti Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus bei darbuotojus dėl kokybės vadybos, jos tobulinimo, puikiai mokėtų anglų kalbą (versti dokumentus ir bendrauti su užsienio delegacijomis), reikalui esant (kito valstybės tarnautojo atostogų ar ligos metu) atliktų vyriausiojo specialisto viešiesiems ir tarptautiniams ryšiams nustatytas funkcijas“, – biurokratiškai komentavo R.Ambrozaitis.
Patirtis biudžetinėje įstaigoje geriau už privačią?
R.Ambrozaitis atmetė prielaidą, kad Savivaldybė tendencingai siekia įdarbinti kurį nors biudžetinėje įstaigoje dirbusį žmogų, bet užkerta kelią įsidarbinti specialistui, dirbusiam privačiame sektoriuje.
Šio reikalavimo R.Ambrozaitis nelaiko biudžetinėse įstaigose nedirbusių žmonių diskriminavimu, nes neva dėl patirties stokos pats turėjo problemų darbo Savivaldybėje pradžioje. „Į Savivaldybės administraciją atėjau iš privataus verslo, todėl pats suprantu, kaip svarbu turėti patirties biudžetinėje įstaigoje“, – sakė jis.
Argumentai – iš piršto laužti
„Man susidaro įspūdis, kad pretendentas dirbti Šilutės r. savivaldybės Komunikacijos skyriuje yra penkerių metų darbo stažą mokykloje turinti raštinės darbuotoja, nuotoliniu (neakivaizdiniu) būdu baigusi anglų kalbą, bet nenorinti dirbti mokytoja“, – situaciją komentavo Šilutės rajoną kuruojantis STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas.
STT atstovui pateikti palyginimai sukelia įtarimus, jog „konkurso“ reikalavimai pritaikyti konkrečiam žmogui. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad konkurso rengėjai galimus visuomenės įtarinėjimus yra numatę ir iš anksto pasiruošę juos atremti. Anot jo, tas matosi R.Ambrozaičio atsakymuose.
„Kas tai yra edukologijos kryptis ar penkerių metų darbo patirtis biudžetinėje įstaigoje? Ar užtenka fakto, kad kandidatas dirbo biudžetinėje įstaigoje… budėtoju?“ – ironizavo L.Barišauskas.
Jį nustebino kai kurie R.Ambrozaičio teiginiai. Pavyzdžiui, kad darbas biudžetinėje įstaigoje duoda valstybės tarnybos patirties. „Drįstu ginčytis. Kažin ar darbo patirtis bet kokioje biudžetinėje įstaigoje (mokykloje, darželyje, muziejuje, bibliotekoje) supažindina su reikalavimais valstybės tarnybai? Įdomus edukologijos termino išaiškinimas“, – stebėjosi L.Barišauskas.
Mato dirbtinius barjerus, bet priemonių nesiims
Anot L.Barišausko, dirbtinių barjerų nustatymas padeda proteguoti konkrečius asmenis. Ši praktika gerai išbandyta ir dažnai taikoma viešuosiuose pirkimuose. Dirbtiniai barjerai akivaizdūs, be to, Savivaldybės paskelbto konkurso sąlygose neatsižvelgta net į pareigybių aprašymo rengimo rekomendacijas.
„Mano nuomone, nepotizmas (šeimos narių, draugų protegavimas tarnyboje, naudojantis einamomis pareigomis) yra vienas iš svarbiausių veiksnių, mažinančių valstybės tarnybos efektyvumą ir funkcionalumą. Juk neskaidriai įdarbintas darbuotojas visada jausis dėkingas ir skolingas savo „patronui“, jo nekritikuos, pataikaus, gins ir pan. Manyčiau, kad tiek bendrieji, tiek specialieji reikalavimai turi ne tik atitikti institucijos poreikius, bet ir privalo būti objektyviai paaiškinami, kaip tas ar kitas reikalavimas yra susietas su numatomomis tarnautojo funkcijomis“, – kalbėjo STT atstovas.
Nepaisant to, jog pats mato akivaizdų protegavimo pavyzdį ir net viešojo intereso pažeidimą, kai dirbtinai siaurinamas potencialių pretendentų ratas, L.Barišauskas apgailestauja, kad STT šiuo atveju nieko negali padaryti. Pasak jo, kol kas nėra pagrindo ką nors įtarti savanaudiška veika (nustatyti, kas tuo suinteresuotas).
