Šilutei reikia naujo mecenato, kuris atgaivintų šiuo metu restauruojamą H.Šojaus dvarą, reikia aktyvaus ir sumanaus valdytojo, galėsiančio dvare užkurti tikrą gyvenimą, nes rajono valdžia to nepajėgs padaryti – nusprendė krašto ateičiai neabejingais prisistatę Šilutės intelektualai, pakvietę į diskusiją dvare.
Kaip reikėtų tvarkytis dvare, kokias kultūrines ir kitokias paslaugas jame plėtoti šio forumo dalyviai, vadovaujami buvusio Šilutės Vydūno gimnazijos, vėliau Europos mokyklos Olandijoje direktoriaus Jono Jatauto, praėjusį penktadienį bandė patarti už projektą atsakingiems Savivaldybės atstovams ir dvare įsikursiančio Šilutės muziejaus direktorei Rozai Šikšnienei.
„Ant kilimėlio“ pakviesti projekto autoriai išgirdo ir tai, kad jų pastangos neleisti dvarui sugriūti, pasak buvusio Savivaldybės architekto Egidijaus Vidrinsko, gali būti įvardinamos dvejopai – rekonstrukcija arba griovimu.
Verdiktas – informacija neprieinama
Į apskritojo stalo diskusiją forumo „Šilutės ateitis“ dalyviai rinkosi antrą kartą. Iniciatyvinę grupę subūręs J.Jatautas pabrėžė neturintis jokių politinių tikslų – diskusijos apie Šilutės ateitį vyksta dėl bendro tikslo – suteikti naują impulsą Šilutės krašto gyvenimui.
Tačiau vos pradėjęs savo kalbą, J.Jatautas pažėrė krūvą priekaištų. Esą, apie dvaro rekonstrukcijos projektą visuomenė nežino, viešoje erdvėje informacijos nėra, ji neviešinama, trūksta demokratijos. Ne kartą Savivaldybės atstovų – administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio, Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės ir Plėtros ir planavimo skyriaus vyr. specialisto Romualdo Ambrulaičio – pusėn skriejo gana kandžios padėkos už pagaliau „iš stalčiaus ištrauktus dokumentus“.
Pabrėžęs, kad visuomenei trūksta informacijos apie dvaro tvarkymo darbus, J.Jatautas, regis, pamiršo, kad į pirmąją apskritojo stalo diskusiją Šilutės Vydūno gimnazijoje buvo pakviestas vos vienos žiniasklaidos priemonės žurnalistas. Antrasis susitikimas pagrindiniuose dvaro rūmuose irgi būtų įvykęs tik išrinktųjų ratelyje. Tačiau muziejaus direktorė R.Šikšnienė apie planuojamą diskusiją informavo ir rajoninius laikraščius.
Dvare bus muziejus, viešbučiai, amatų dirbtuvės, konferencijų salės
Paprašyta pristatyti dvaro ateities viziją, R.Šikšnienė informavo, kad miesto bendruomenė šiuo klausimu diskusijas pradėjo gana seniai – dar 1998 m.
Išgryninus idėjas, kokia veikla galėtų vykti restauruotuose dvaro pastatuose, buvo parengtas visą dvaro komplekso sutvarkymą apimantis projektas, kurį LR Vyriausybė savo nutarimu buvo įtraukusi į Lietuvos tūkstantmečio programą. Dvaro pastatams restauruoti numatytas lėšų poreikis – 19,5 mln. litų. Restauracija turėjo prasidėti 2004 m. ir baigtis 2009 metais.
Parengta dvaro pritaikymo Mažosios Lietuvos regiono kultūros centrui koncepcija buvo plačiai pristatyta ne tik Lietuvos tūkstantmečio programos konkursui, bet ir valstybės vadovams, paveldo, turizmo, kultūros institucijoms, kaimyninėms savivaldybėms, visuomenei.
Deja, tačiau Lietuvos tūkstantmečio programos finansavimą gavo kiti 10 Lietuvos dvarų, o Šilutės pateiktas H.Šojaus dvaro restauravimo projektas buvo įrašytas pirmuoju į rezervinių projektų sąrašą.
R.Šikšnienė forumo dalyviams pristatė kiekvieno dvaro pastato būsimą panaudojimą.
Dvaro centriniuose rūmuose veiks muziejus, bus parodų ir koncertų salės, jaunimo kūrybos patalpos. Čia galėtų vykti ir iškilmingos tuoktuvių ceremonijos. Šalia dirbs turizmo informacijos centras, restauravimo dirbtuvės. Bus jaunimo svečių namai, veiks kavinukė, bus įrengtos konferencijų salės (150 ir 50 vietų). Senasis rūsys pasitarnaus archeologijos eksponatų pristatymui. Veiks gyvos amatų dirbtuvės, kuriose dirbančius amatininkus galės pamatyti ir amato pabandyti kiekvienas lankytojas. Atstatyti planuojamoje daržinėje veiktų buities rakandų, žemės ūkio padargų ekspozicija, galbūt – klojimo teatro salė. Prie Šyšos būtų senųjų valčių paroda, o prieplaukėlėje būtų galima išsinuomoti vandens dviračius ar valtis.
Pinigų žadėjo, bet nedavė
Porą dešimtmečių Savivaldybės mintus kelius ieškant finansavimo komentavo dabartinis projekto kuratorius – Plėtros ir planavimos skyriaus vyriausiasis specialistas Romas Ambrulaitis.
2005 metais Savivaldybė įgyvendino PHARE 2002 ESS finansuojamą projektą „Šilutės dvaro sodyba, vad. H.Šojaus, – Mažosios Lietuvos regioninis kultūros ir turizmo centras“ dėl dvaro pastatų rekonstrukcijos techninės dokumentacijos parengimo. Projektą įgyvendinus, buvo parengti kitų dvaro pastatų techninės dokumentacijos projektai.
Savivaldybė į dvaro centrinių rūmų projektavimo darbus bei restauraciją investavo 1 729 772 litų savo lėšų, dar apie 2 milijonus pridėjo valstybės biudžetas bei Europos Sąjungos paramos fondai. 2005 m. buvo atlikti aštuonių dvaro sodybos pastatų inžineriniai techniniai ir konstrukciniai tyrimai bei jų papildymai.
2006 metais ES struktūriniams fondams pateiktas projektas „Šilutės H.Šojaus dvaro pastatų komplekso restauravimas ir teritorijos sutvarkymas bei pritaikymas viešiems turizmo poreikiams. I etapas“. Dėl lėšų trūkumo projektas iš struktūrinių fondų nefinansuotas.
Vėliau pateikta paraiška gauti 2007-2013 metų ES struktūrinę paramą. Prašoma suma galėjo būti tik iki 10 milijonų litų. Gauta dar mažiau – tik 6 587 352 litai. Apsispręsta restauruoti mažiau pastatų: centrinius rūmus, tarnų namą ir vieną iš ūkinių pastatų – buvusias arklides (sovietmečiu buvo sporto salė).
Šiuo metu vykdomas pirmasis projekto etapas, kuris turėtų būti baigtas kitų metų balandį. Be minėtų pastatų restauravimo, turėtų būti įrengti lauko inžinieriniai tinklai ir sutvarkyta dvaro sodybos teritorija.
„Visų mūsų lūkesčių šis projektas nepatenkina. Labai aktuali centriniuose rūmuose esančių senųjų freskų restauracija. Joms pinigų neturime, tačiau viliamės, kad šį klausimą sugebėsime išspręsti“, – kalbėjo administracijos direktorius R.Ambrozaitis.
J.Jatautas tarsi negirdėjo
R.Ambrulaitis dar pasakojo, kad iš kitų fondų tyrinėtas dvaro parkas, kartu su lenkais parengtas jo sutvarkymo ir pritaikymo miestiečių rekreaciniams poreikiams projektas.
Pradėtas palei parką tekančios Šyšos valymas, numatytos įrengti prieplaukėlės, aktyvaus poilsio aikštelės.
Keisčiausia, kad išklausęs beveik valandos trukmės pasakojimus, kiek darbų padaryta stengiantis atgaivinti dvaro kompleksą ir jo aplinką, kaip visokiausiais būdais ieškoma lėšų dvaro rekonstrukcijai, J.Jatautas, tarsi nieko negirdėjęs, vėl ėmė remti prie sienos Savivaldybės atstovus: „Tai jūs galite pagaliau pasakyti, ar Savivaldybė dar neatsisakė planų atkurti visą dvaro kompleksą, ar ne? Ar šis dvaras neišbrauktas iš strateginio plano?“
Kultūros skyriaus vedėjai V.Griškevičienei teko dar kartą patvirtinti: „Taip, dvarą Savivaldybė planuoja restauruoti ir įkurti čia Mažosios Lietuvos regioninį kultūros ir turizmo centrą“.
Siūlo tęsti mecenatystės idėją
Išklausę, kad šiuo metu restauruojamose pastatuose planuojama įrengti amatų centrą, konferencijų ir parodų sales, susitikimo iniciatoriai, regis, vėl nusivylė, nes, pasak R.Ambrulaičio, kol kas nėra lėšų šių pastatų įrangai ir baldams, tačiau ieškoma projektų, kurie galėtų finansuoti konferencijų, parodų salių įrengimą.
Forumo dalyviai iš karto ėmė gąsdintis, kad dvaras bus gražus pažiūrėti iš išorės, tačiau jame nebus jokios gyvybės ir jis netaps turistų traukos centru.
V.Griškevičienė kartojo, kad gauti trūkstamą finansavimą bus bandoma per kitus projektus: nuolat keičiantis bendrojo rajono plano sprendiniams, nuostatos dėl būtinybės restauruoti visą dvaro pastatų ansamblį nesikeičia.
Diskusijai krypstant į pabaigą, J.Jatautas pasiūlė Savivaldybei ieškoti dar vieno šių laikų H.Šojaus, padėsiančio išlaikyti unikaliausią Šilutės rajono architektūrinį ansamblį. Nors pristatant ateities viziją buvo parodyta schema, kurioje aiškiai nurodyta, kad dvarui vadovaus ir jo gyvavimu rūpinsis būsimo Mažosios Lietuvos regioninio kultūros centro direktorius – administratorius, o jam padės atskirų sričių vadybininkai, forumo organizatoriai dar kartą pabrėžė, kad dvarui reikalingas viso komplekso administratorius, kuriam, pasitelkus viešąjį ir privatų kapitalą, būtų patikėta rūpintis dvaro paslaugų plėtra.
Forumo iniciatorius J.Jatautas geranoriškai pranešė nuo šių reikalų atleidžiantis muziejaus direktorę R.Šikšnienę, kuri ne kartą viso susitikimo metu pabrėžė, jog nėra atsakinga už dvaro restauracijos projektą, o vadovauja tik muziejui.
Keistą susitikimo, kuriame klausiantieji nelabai klausėsi, ką šneka projektą vykdantys pakviestieji, įspūdį pastiprino siūlymai internetinėje erdvėje pabandyti ieškoti dvarą norinčių paremti mecenatų. J.Jatautas užsiminė žinąs, kad prie starto linijos Vokietijoje ženklo laukia potencialus būrys investuotojų. Mecenatas galėtų skirti savo pinigus ir imtis organizuoti būsimo kultūrinio centro veiklą.
Dar esą reikėtų, kad Savivaldybė visu pajėgumu visais kanalais internete skelbtų „H.Šojaus dvarui reikia mecenato!; H.Šojaus dvarui reikia mecenato!“ Reikėtų H.Šojaus dvaro „Facebook“ puslapio, nes, pasak vienos diskusijos dalyvės, „Google“ sistemoje per daug sudėtinga ieškoti informacijos apie H.Šojų, o „Facebook’e“ būtų paprasčiau informaciją gauti visame pasaulyje išsibarsčiusiems kraštiečiams…
O gal kaip tik toks viešinimas ir galėtų būti aktyvių piliečių reali pagalba dvaro atgaivinimui?.. Reali, bet ne demonstratyvi. Tai gal laikas pradėti judinti ledus, ponai prisiekusieji tarėjai?..