Balandžio 22 dieną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino naują „Šilutės šilumos tinklų“ tiekiamos šilumos kainą, kuri siūloma apie 13 proc. didesnė, nei buvo lig šiol.
Tokie rezultatai verčia Savivaldybės administraciją ir politikus bei bendrovės administraciją ieškoti rezervų, kad toliau nebeklimpti į skolas.
Finansinių sunkumų tikėjosi
„Šilutės šilumos tinklų“ direktorius Vaidotas Mačiulis pateikė svarstyti jo vadovaujamos bendrovės veiklos ataskaitą už 2020 metus. Žinoma, jam nebuvo linksma įvardinti, kad per metus gautas 226 tūkst. eurų nuostolis.
Direktorius sakė, kad bendrovė panašaus rezultato ir tikėjosi. Dėstydamas tokio rezultato priežastis jis paminėjo, kad praėjusių metų žiema buvo išskirtinai šilta. Palyginus su dar ankstesniais metais, pernai šilumos buvo parduota bemaž už 500 tūkst. eurų mažiau.
Kita svarbi priežastis, pasak V. Mačiulio, kad Valstybinės energetikos reguliavimo taryba, kuri bendrovei buvo paskaičiavusi kainos perviršį – apie 0,5 mln. eurų – įpareigojo per 3 metus grąžinti vartotojams šią sumą specialiai sumažinus šilumos kainą.
Dabar, pasak direktoriaus, ta pati komisija nuo 2020 m. lapkričio 1 d. vėlavo perskaičiuoti „Šilutės šilumos tinklų“ tiekiamos šilumos kainą, kad jos gamyba bent atsipirktų. Jis sakė, kad pagaliau pavyko sutarti ir komisija kainą perskaičiavo balandžio 22 dieną – bemaž pusę metų pavėlavusi.
Išklausęs direktoriaus paaiškinimus, Ekonomikos ir finansų komiteto narys Steponas Kazlauskas sakė dar kartą įsitikinęs, jog sėkmingiau būtų savo įmonės kainas leisti reguliuoti pačiai Savivaldybei.
„Jeigu kaina kasmet būtų padidinama tik keliais centais, tai žmonės jos pabrangimo beveik nepastebėtų”, – kalbėjo politikas. Dabar, jo nuomone, gali būti, kad nauja kaina daug kam nepatiks. Tačiau nieko pakeisti Savivaldybės taryba negali.
Tokioms mintims pritarė ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Jis sakė, kad taip valstybė apsaugo šilumos įmones nuo rinkėjams pataikaujančių politikų, bet iš esmės trukdo teisingai savo įmones tvarkančioms savivaldybėms.
savivaldybė.
Ar nebuvo per daug investicinių projektų?
Tarp priežasčių, kurios galėjo turėti įtaką paslaugos kainai, direktorius V. Mačiulis paminėjo ir tai, kad įmonė įgyvendino 6 investicinius projektus, kurie dar nebuvo įtraukti į paslaugos kainos skaičiavimus.
S. Kazlauskas, sužinojęs, kad projektus dalinai, t. y. 50 – 60 procentų finansuoja ES paramos fondai, o likusias sumas įmonėms reikia mokėti iš savo biudžeto, klausė, gal bendrovė per intensyviai gerino savo ūkį?
Pasak V. Mačiulio, delsti nebebuvo galima, nes buvo paskutinis periodas gauti paramą šilumos ūkiui gerinti.
Jo teigimu, buvo įgyvendinti keli projektai: Rusnės katilinės statyba, Kintų katilinės rekonstrukcija, kuriuos reikėjo būtinai įgyvendinti, nes kitaip būtų sulaukta avarijų.
panašaus minusinio įmonės veiklos rezultato ir tikėjosi.
Kaip išgyvens iki naujo sezono?
226 tūkst. eksploatacinių išlaidų trūkumas – tai nemažas išbandymas Savivaldybės įmonei, – taip svarstė Ekonomikos ir finansų komiteto nariai. Kaip įmonė išgyvens iki kito šildymo sezono? Juk šilto vandens tiekimo vasaros metu pajamos yra nepakankamos bendrovės išlaikymui?
Pasak V. Mačiulio, bendrovė jau dabar šilumą gamina naudodama 99 proc. atsinaujinantį kurą. Už tokį pasiekimą, kad nebenaudoja taršaus kuro, šilumos gamintojai gauna apyvartinius taršos leidimus. Juos bendrovė parduos ir šiemet planuoja gauti apie 150 tūkst. Eur. Tikimasi parduoti ir jau nebereikalingą katilinės pastatą Traksėdžiuose. Tokie yra bendrovės išgyvenimo planai iki naujo šildymo sezono.
