Savivaldybių indekse Šilutė svyruoja aplink aukso vidurį

Indeksas silutePirmadienį Vilniaus politikos institutas pristatė visuomenei Savivaldybių gerovės indeksą (SGI), kuriame pagal penkis komponentus – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo, sveikos demografijos – išsirikiavo 60 Lietuvos savivaldybių.

Visi šie penki komponentai buvo skirti tam, kad pamatuotų pagrindinį tikslą, gerovę, galimybes, patrauklumą gyventi savivaldybėse.

Šiame indekse Šilutės savivaldybė užima vidurio – 30-ąją poziciją. Geriausius rodiklius pasiekėme fizinio saugumo, o labiausiai atsiliekame – gyvybingos ekonomikos srityje.

 

Šilutė – viduryje

Tyrimas parodė, kad pirmoji ir geriausia vieta gyvenimui, turėjusi geriausią indeksų vidurkį – Vilniaus miesto savivaldybė (8,1). Antroje vietoje – Kauno m. savivaldybė (6,7), o trečioje – Neringos savivaldybė (6,6). Klaipėdos savivaldybė užima ketvirąją vietą (6,4).

Šilutės savivaldybė indekse užima 30-ąją vietą (4,4). Tokį pat indeksą turi ir Šiaulių rajono, Kaišiadorių ir Šilalės savivaldybės. Kitos Šilutės kaimynės – Tauragės savivaldybė užima 20-ąją vietą (4,8), o Pagėgiai – 39-oje vietoje (3,5).

Sąrašo pabaigoje – mažiausiai balų indekso vidurkio surinkusios savivaldybės: Kalvarijos (3,2), Ignalinos r. (3.0), Lazdijų r. (3.0) bei Zarasų r. (2,9).

Atsiliekame ekonomikos srityje

Pagal socialinį saugumą Šilutės savivaldybė užima 25-ąją vietą su indeksu 5,5. Pagal šį indeksą pirmauja Vilniaus savivaldybė (8,2). Klaipėdos miesto (8,1) ir Klaipėdos rajono (8,0) savivaldybės atitinkamai yra III ir IV vietoje.

Pasak tyrimo vadovo dr. Gintaro Šumsko, vertinant socialinį saugumą buvo aiškinamasi, kokia dalis gyventojų yra priklausomi nuo socialinės paramos schemų, kokia yra ilgalaikio nedarbo statistika.

Pagal fizinį saugumą Šilutės rajono savivaldybė yra 18-ojoje vietoje su indeksu 6,0. Aukščiau jos su tokiu pat indeksu Kretingos ir Šilalės savivaldybės, o sąrašo viršuje – Vilniaus savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybė su indeksu 6,2 – 10-oje vietoje. Sąrašo gale – Panevėžio, Kalvarijos ir Alytaus savivaldybės.

Indekso sudarytojai sako, kad fizinio saugumo rodiklis apėmė tokius dalykus kaip aplinkos tarša, saugumas – pradedant saugumu keliuose, šeimose ir gatvėje – nusikalstamumą, smurtą šeimose. Vienas pagrindinių komponentų yra gydymo paslaugų prieinamumas, tai yra rodiklis, rodantis proporcijas kiek vienam gyventojų tenka bazinių paslaugų gydytojų – bendros praktikos gydytojų, odontologų ir slaugytojų.

Pagal gyvybingą ekonomiką Šilutės rajono savivaldybė smuktelėjo į 37-ąją vietą su indeksu 1,8. Šioje srityje viena pozicija aukščiau yra Pagėgiai (2,0), o žemiau – Širvintų (1,8) ir Švenčionių (1,8) savivaldybės. Kaip ir anksčiau, pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (9,4).

Klaipėda – 4-oje vietoje (5,7). Gyvybingos ekonomikos rodiklį tyrėjai labiau siejo su galimybėmis. Jie vertino tiesiogines investicijas vienam gyventojui, įtraukimą į darbo rinką.

Pagal sveikos demografijos rodiklį Šilutės savivaldybė – 22-oje vietoje su koeficientu 4,4. Šioje pozicijoje pirmauja Neringos miesto savivaldybė (9,8), Klaipėdos rajono savivaldybė II vietoje (9,2). Vertinant demografinį rodiklį buvo žiūrima į rajono, savivaldybės demografinę situaciją per savivaldybės senėjimo koeficientą, buvo įtrauktas ir migracijos elementas.

Pagal švietimo koeficientą Šilutės savivaldybė užima 44-ąją vietą su indeksu 4,2. Vertinant kokybiško švietimo aspektą buvo vertinamas mokymo paslaugų prieinamumas, švietimo sistemos pajėgumas įtraukti vaikus į būrelius, taip pat baigiamųjų egzaminų rezultatai, ir kaip baigę mokyklas abiturientai įstoja į kolegijas ir universitetus.

Padalino į keturias Lietuvas

Kaip skelbiama respublikinėje žiniasklaidoje, apibendrindamas situaciją tyrimo vadovas konstatavo, kad bendrą paveikslą būtų galima padalyti į keturias Lietuvas. Daugeliu parametrų Vilnius yra stipriai atsiplėšęs, kuris G. Šumsko žodžiais sakant, žaidžia kitoje lygoje.

Antroje vietoje pagal situaciją yra likę didmiesčiai – Kaunas, Klaipėda su žiedinėmis savivaldybėmis ir keliomis kurortinėmis vietovėmis.
„Didžioji dalis savivaldybių svyruoja aplink aukso vidurį. Ir paskutinė grupė – vėluojančios savivaldybės“, – sakė G. Šumskas, kuris teigė, kad jų padėtį gali lemti tiek centrinės valdžios politika, tiek pačių bendruomenių įsitraukimas.

Jis taip pat pastebėjo įdomią tendenciją. Sugretinus su Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo apie nepotizmo riziką duomenimis, pastebėtas dėsningumas, kad didžiausią riziką šioje srityje patiriančios savivaldybės atsidūrė tarp tų, kurios ir pagal gerovės indeksą yra tarp vėluojančiųjų.

Priminsime, kad pagal birželio mėnesį STT atliktą tyrimą, mūsų savivaldybė yra penktoje vietoje pagal nepotizmo intensyvumą tarp 60 Lietuvos savivaldybių administracijų.

Pliusai atperka minusus

Šilutės savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad vertinti šį indeksą sunku, nes neaišku pagal ką buvo parinkti kriterijai. „Visą laiką norėtųsi, kad būtų geriau, bet yra, kaip yra, viduriukas“, – sakė jis.

Komentuodamas ekonomikos rodiklį, meras sakė, kad šis galbūt atsilieka dėl to, kad šiuo metu vykdoma daug projektų. Taip pat ekonomikos augimui daug įtakos turi veiksniai, kurie priklauso ne vien nuo savivaldybės.

Klausėme ir šilutiškių nuomonės, ar jiems gera gyventi Šilutėje, ar keistų ją į didmiesčius, kurie pirmauja indekso sąrašo viršūnėse?

„Manau, kad mūsų Šilutėje gera gyventi tiek senam, tiek jaunam ir norėtųsi, kad toks lygis būtų išlaikytas ir ateityje. Teko girdėti, kad kitose savivaldybėse padėtis, kad ir medicinos paslaugų srityje daug prastesnė“, – sako šilutiškė Janina.

Moteris džiaugiasi, kad mūsų kraštas gražioje vietoje, turtingas vandenimis, vienintele Lietuvos sala Rusne, Ventės ragu, per kurį kasmet praskrenda milijonai paukščių. Pats miestas yra švarus, tvarkingas, žalias, jame daug parduotuvių, paslaugų. Aišku, nėra išvystyta pramonė, darbo rinka, o atlyginimai, lyginant su didmiesčiais, nėra dideli. Bet minusus atperka pliusai – Šilutėje mažesni atstumai, gaivesnis oras, laisvesnis bendravimas tarp žmonių, mažiau skubėjimo. O bet kurį Lietuvos miestą galima pasiekti per kelias valandas.

Anot Janinos, susidariusią nuostatą, kad regionuose gyvena tik netikėliai, nesugebėję įsitvirtinti didmiesčiuose, reikia išgyvendinti. „Visą laiką sakiau ir sakysiu, kad Šilutėje gera gyventi“, – sako moteris.

„Niekur kitur nenorėčiau gyventi! Tik Šilutėje! Tik už mūsų miestą! Mums viskas gerai!!! Tik Šilutėje gyventi gera“, – tokias nuomones išsakė ir kiti šilutiškiai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.