Šeimą nuodija pelėsis. Kas gali padėti?

 stogas kiauras_melioratoriu_kv_supelijes_butasJuodu pelėsiu padengtos sienos, lubų pakraščiai, kas keli mėnesiai pajuostantys ir nukrentantys tapetai, kiekviename kambaryje stovintys šildytuvai ir iš kampo į kampą keliaujantis drėgmės rinktuvas – taip gyvena Šilutės Melioratorių alėjos 1 name įsikūręs Antanas su šeima.

Vyras sako norintis gyventi švariai ir tvarkingai, tačiau jo bute tai neįmanoma, nes nepavyksta įveikti sienas pūdančio pelėsio. To niekaip nepadarysi, kol bendrijos vadovai nesutvarkys kiauro stogo.

Bendrijos pirmininkė atkerta, kad ir stogas, ir galinės namo sienos sandarintos jau ne kartą, tačiau pats Antanas neva tinkamai nesutvarko sienų iš vidaus.

Gilinantis aiškėja, kad išeičių galima rasti.

Nepadeda nei remontai, nei šildytuvai

Daugiabutis – ne nuosava valda, todėl gyventojams tenka taikytis prie kaimynų, laikytis bendrabūvio taisyklių. Bet ir daugiabučio namo valdymo organai – bendrijos pirmininkas ir valdyba – turi rūpintis namo priežiūra, remontu, turi padėti žmonėms gyventi tvarkingai.

Melioratorių alėjos 1 namas jau įpusėjo ketvirtą dešimtį metų, tad nekeista, kad per tą laiką gerokai „pavargo“.

Labiausiai „pavargo“ stogas, pro kurį, pasak Antano, į 5 aukšte esantį jo butą nuolat sunkiasi vanduo.

Namo renovacijos galimybėmis šio daugiabučio gyventojai nesusižavėjo – paskutiniajame susirinkime tokiai galimybei atnaujinti savo būstus pritarė vos 15-os iš 45 butų savininkai.

Antanas sako, kad jis labai norėtų renovacijos, nes tai vienintelė išeitis susitvarkyti namus. Bet vienas lauke – ne karys, tad kaimynams nubalsavus „prieš“ beliko susitaikyti.

Kaip išmanydamas vyras namus tvarkosi. Jis rodo elektrinį drėgmės rinktuvą ir net kelis šildytuvus – dujinius ir elektrinius, kurių reikia ištisą šildymo sezoną, mat be jų temperatūra kambariuose neviršija 16 laipsnių, o kai kada nukrinta iki 11 laipsnių. Vyras pasakoja, jog vien dujų kas mėnesį išdegina po mažąjį balioną, o kiek dar elektros sunaudoja… Be to, šeimai dar tenka kas mėnesį beveik po 100 eurų šilumos tiekėjams atseikėti.

„Be galo brangiai mums atsieina buto išlaikymas“, – guodžiasi Antanas.

O kur dar nesibaigiantys remontai, kuriuos Antanas priverstas daryti, jei nenori žiūrėti į pajuodusias sienas. Štai vieno kambario sieną naujais tapetais klijavo praėjusį rudenį, o šiandien jau su nerimu stebi pro sienos sandūras su grindimis ir lubomis vėl „pareinantį“ pelėsį. Nepadėjo ir buto sienų apšiltinimas iš vidaus polistirolu – pelėsis prasimušė ir per šią medžiagą.

Labiausiai baiminasi dėl sveikatos

Bet mokesčiai – dar ne didžiausia bėda. Antanas su žmona labiausiai baiminasi dėl savo sveikatos. Anot jų, būnant namuose nuolat peršti gerklę, ašaroja akys, skauda galvą. Net prigulęs pailsėti pirmiausia pajaučia pelėsio kvapą, kurio jau prisigėrė ir patalynė, ir drabužiai.stogas kiauras_melioratoriu_kv_supelijes_butas2

Ieškodamas išeities Antanas butą apdraudė, o po metų kreipėsi į draudikus dėl žalos atlyginimo. Bet gavo atsaką, kad draudimo išmoka nebus išmokėta. „Vadovaujantis turto draudimo taisyklėmis, draudimo išmoka nemokama, kai žala kilo dėl neišvengiamų natūralių procesų (įskaitant įtrūkimą, koroziją, puvimą, pelėsį, grybelinę ligą, drėgmę, spalvos pasikeitimą). Be to, draudimo išmoka nemokama žalai kilus dėl lietaus, krušos, sniego, purvo, vandens ar vandens nešamų daiktų įsiveržimo pro statinio nesandarumus“, – teigiama atsakyme.
Gavęs tokį atsaką, Antanas sutartį su draudikais nutraukė.

Nieko nedavė ir pokalbiai su namo bendrijos pirmininke Rytute Malinina. „Kviečiu pirmininkę ateiti pas mus į butą ir savo akimis pamatyti baisią situaciją. Ji neina, mano, kad reikalauju bendrijos lėšomis atlikti buto remontą. Bet man nereikia, kad kas nors butą suremontuotų – pats tą pasidarau. Tenoriu, kad mane apsaugotų nuo išorės poveikio“, – sako vyras.

Remontavo ir stogą, ir sienas

Bendrijos pirmininkė R.Malinina žino šios šeimos bėdas, bet neigia, kad niekas nieko nedaro. Ir stogas jau buvo remontuotas, ir namo siūlės sandarintos, ir galinės namo sienos prieš kelerius metus buvo padengtos specialia priešpelėsine medžiaga. Pastaroji paslauga tuomet bendrijai atsiėjo 28 tūkstančius litų. Po padengimo priešpelėsine medžiaga 4 aukšto gyventojai, kurių butas irgi pelijo, dėl pelėsio nebesiguodžia, o štai Antanas įtikinėja, kad tai nieko nepadėjo.

Pirmininkės nuomone, Antano bute drėgna ir šalta todėl, kad jis šildymo sezono pradžioje iš radiatorių neišleidžia oro, o pelėsis laikosi dėl to, kad vyras nepanaudoja specialių cheminių priešpelėsinių priemonių.

Dar kartą įkalbinėti gyventojus pradėti namo renovaciją R.Malinina žada gegužę vyksiančiame susirinkime. Jei nepavyks, beliks ir toliau kaupti lėšas būtiniausiems remontams, kaip tai daroma ir iki šiol.

„Kiek galimybių turime, tiek remontuojame“, – sakė R.Malinina.

Sveikatai tikrai ne į naudą

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vedėja Roma Jovaišaitė patikina, kad pelėsis neabejotinai kenkia žmonių sveikatai, todėl būtina ieškoti priemonių jį panaikinti. Bet visuomenės sveikatos specialistai tokių problemų netiria (o ir ką čia tirti, jei jis akivaizdžiai matomas?).

Pasak R.Jovaišaitės, pelėsis gali atsirasti ne tik dėl kiauro stogo, bet ir dėl to, kad patalpos per mažai vėdinamos, kad jose nepakanka šilumos. Panašu, kad Antano bute susideda visos trys šios priežastys.

Gydytoja pasakoja, kad pelėsis į organizmą patenka per kvėpavimo takus, rečiau – per virškinamąjį traktą ar odą. Poveikis sveikatai priklauso nuo į organizmą patekusio pelėsio kiekio, rūšies toksiškumo, žmogaus organizmo jautrumo ir nuo to, kaip ilgai pelėsis gyvens žmogaus organizme.

„Pavojingiausi yra per kvėpavimo takus patekę grybeliai, ypač – juodasis Stachybotrys chartarum. Žmogaus organizme jie išskiria nuodingus produktus, vadinamus mikotoksinais. Tai pagrindinė neigiamo poveikio žmogaus sveikatai priežastis. 2004 m. Medicinos institutas Vašingtone (JAV) nustatė, kad gyvenant drėgnose patalpose, labiausiai nukenčia viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai, galimi odos sudirginimai, įvairios infekcijos, nuovargio požymiai. Pasitaiko ir rimtesnių sveikatos problemų. Manoma, kad visa tai susiję būtent su pelėsiu. Įtarimus patvirtino išsamūs tyrimai vėlesniais metais“, – sakė R.Jovaišaitė.

Pasak medikės, dažniausiai pasireiškia alerginio rinito, alerginio sinusito simptomai, rečiau – astmos priepuoliai.

Manoma, kad gyvenant vietose, kur auga pelėsis, ilgainiui silpnėja imunitetas, didėja infekcijų tikimybė.

Remontuoti privalu

Šilutės r. savivaldybės Ūkio skyriaus specialistė Alina Overlingaitė sako, kad daugiabučio namo bendrijos pirmininkas privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų (pastariesiems priklauso namo stogas) tinkamą priežiūrą – tai jo pareiga.

„Jei bendriją prilyginsime įmonei, tai bendrijos pirmininkas yra lyg įmonės direktorius, kuris atsakingas už visą įmonės veiklą ir jos žmonių gerovę“, – palygino A.Overlingaitė.

Jei pirmininkas to nedaro, o naujo pirmininko bendrijos nariai neišsirenka, nepatenkinti gyventojai dėl problemų su bendrojo naudojimo objektais turėtų raštu kreiptis į pirmininką. Jis per 10 dienų privalo jiems pateikti atsakymą, kokių priemonių imsis padėčiai ištaisyti. 

Jei ir tai nepadeda, reikėtų kreiptis į rajono Savivaldybės administraciją. Tuomet bus sudaryta komisija, kuri patikrins, ar pirmininkas tinkamai atlieka savo pareigas, kurios numatytos daugiabučių namų bendrijų įstatyme.

Bendrijos kasmet privalo parengti savo daugiabučių ūkinį – finansinį planą ir ilgalaikį (5-6 metų) planą, kuriuos turi patvirtinti butų savininkų susirinkimas. Tuose planuose būtina numatyti lėšas visiems būtiniausiems namo remontų ir priežiūros darbams.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.