Susitikimas su Seimo nariu R.Žemaitaičiu Rusnėje buvo nemažiau karštas nei kituose praėjusią savaitę jo aplankytuose kaimuose. Kai kuriuos rusniškius į susitikimą tikriausiai atviliojo greitai pasklidusios kalbos apie pernelyg emocingus Seimo nario raginimus kai kam „petelne talžyti snukius“ ar „išspardyti užpakalius“, nes susitikimo dalyviai apie incidentą dar kartą panoro išgirsti iš paties R.Žemaitaičio.
Seimo narys neslėpė, kad rusniškių gausumas jį pradžiugino, juolab kad Rusnė nėra jo rinkimų į Seimą apygarda – R.Žemaitaitis į LR Seimą buvo išrinktas Šilalės – Šilutės rinkimų apygardoje. R.Žemaitaitis jau penkeri metai yra Rusnės salos gyventojas – turi sodybą Vorusnės kaime.
Rusnėje žmonių nuoskaudų ir pagalbos prašymų jis išklausė nemažiau kaip tikrojoje savo rinkimų apygardoje.
Susitikime dalyvavo ir Seimo nario visuomeninis padėjėjas, rajono Tarybos narys Vladas Kainovaitis ir rajono Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė.
Įstatymų pataisas diktuoja žmonės
Susitikimo pradžioje R.Žemaitaitis komentavo skandalu virtusius jo emocingus posakius Gardame (apie tai „Šilutės naujienos“ rašė sausio 20 d.) Jis pripažino, kad turėtų atsargiau rinkti žodžius, tačiau sakėsi esąs jaunas, karštas ir neapkenčia neteisybės. Todėl ir „nelaiko nervai“, kai mato tiek daug neteisybės Vyriausybės ir Seimo darbe.
Vėliau, kai pradėta kalbėti apie Seime nuveiktus darbus, R.Žemaitaitis sakė, kad didžioji dauguma idėjų įstatymų projektams, pataisymams jam kilo iš bendravimo su žmonėmis, savivaldos atstovais.
Seimo narys priminė pavyzdį, kaip ankstesnis Rusnės seniūnas Voitiechas Deniušas paskatino jį taisyti Administracinės teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Dabar Seime jau priimtas šio kodekso pataisymas, kuris seniūnams leidžia skirti piniginę baudą tiems sodybų šeimininkams, kurie nesitvarko, apleidžia aplinką piktžolėmis ir t.t.
Po susitikimo su Šilalės ūkininkais gimė R.Žemaitaičio parengtas įstatymo pakeitimas, kad ūkininkams, gaminantiems ar naudojantiems į rulonus susuktą šienainį, nebereikės mokėti pakuotės mokesčio. O Vyriausybėje jau buvo užsimota tokiu mokesčiu apkrauti visus ūkininkus tūkstantinėmis sumomis.
Rusniškiams ypač aktualus naujas Žemės mokesčio įstatymas, kurio rengime teko aktyviai dalyvauti R.Žemaitaičiui. Jo nuomone, naujo įstatymo nuostatose yra daugiau galimybių Savivaldybėms diferencijuoti mokesčio dydį nuo 0,1 iki 4 proc. žemės vertės. R.Žemaitaitis sakė, kad asmeniškai siūlys Savivaldybės Tarybai taikyti didžiausią žemės mokesčio tarifą – 4 proc. – tiems žemės savininkams, kurie turi įsigiję žemės sklypus, tačiau jų nenaudoja pagal paskirtį. Seimo nario duomenimis, bemaž visi Rusnėje apleisti žemės sklypai, kurie yra prie Pakalnės upės ar kitų upių pylimų, priklauso ne Rusnės gyventojams – šeimininkai gyvena Šilutėje, Klaipėdoje ar dar iš toliau ir neprižiūri žemės.
Nemažiau svarbus R.Žemaitaičio parengtas įstatymo pakeitimas, kuris jau guli ant įstatymų leidėjų stalo, tai laivininkų paslaugos apmokestinimo supaprastinimas. Lig šiol galioja tvarka, kad norint teikti laivininko paslaugas, reikia įkurti uždarąją akcinę bendrovę. Tai reiškia, kad tokia laivybos paslaugas teikianti bendrovė mažiausiai pusę metų privalo mokėti buhalterio ir bendrovės direktoriaus išlaikymo kaštus, nors pati bendrovė negauna pajamų (bent pusę metų mūsų vandenyse laivai neplaukioja). R.Žemaitaitis siekia įteisinti alternatyvą – laivybos paslaugos patento mokestį.
Nauji įpareigojimai
Rusniškiai pritariamai linkčiojo ir plojo dėl visų R.Žemaitaičio paminėtų įstatymų pataisymų ir iniciatyvų. Tačiau ir šiame susitikime R.Žemaitaitis neišvengė naujų prašymų pasirūpinti, kad rusniškių gyvenimas būtų saugesnis, patogesnis.
Tiesiog būtina, kad Vyriausybė skirtų lėšų upių vagų gilinimui: Nemune ties Gilija, Šilininkais, Atmatos ir Pakalnės upių žiotyse. Rusniškių įsitikinimu, tik dėl susidariusių seklumų dažnėja ir didėja pavasario potvynių apimtys.
Rajono politikus V.Kainovaitį ir D.Žebelienę Seimo narys įpareigojo išsiaiškinti Rusnės specialiosios mokyklos katilinės išnuomojimo privačiai įmonei aplinkybes ir tokio sandorio likimą. Juolab kad katilinės nuoma buvo pripažinta neteisėta. Rusniškiai baiminasi, kad jau suplanuota išnuomotai katilinei perduoti viso miestelio centralizuoto šildymo vartotojus, rekonstravus ir nutiesus naujas šilumos trasas.
Rusniškiai nepasitiki valdžios tikinimais, kad šilumos kainos nebus aukštesnės nei UAB „Šilutės šilumos tinklų“ klientams. Tačiau rusniškiai kelia prielaidas, kad po katilinės rekonstrukcijos naujiems jos šeimininkams Energetikos ir kainų kontrolės komisija leis perskaičiuoti kainas ir jos neišvengiamai bus didesnės.
Susitikime rusniškiai užsiminė apie estakados statybą ir sakė, kad jau sutiktų su bet kokiu statiniu, nors ir už 5 mln. litų. Jie norėtų nors ir paprasčiausio pakelto kelio su daugybe vandens pralaidų, svarbu, kad būtų saugu ir greičiau.
Tačiau R.Žemaitaitis ragino nesupaprastinti šios problemos. Jo nuomone, estakada turėtų būti ne tik saugi, bet ir reprezentatyvios išvaizdos. Rusnę jis vadino unikaliu miesteliu, kurio vartais turėtų tapti unikali estakada.
Jau dirba
Susitikime bene pirmą kartą į rusniškius oficialiai kreipėsi naujoji Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, papasakojusi apie vienos apleistos gaisravietės problemas.
Kelerius metus Rusnės vaizdą gadina miestelio pradžioje stūksantys sudegusio namo griuvėsiai. Pasak seniūnės, trys buvusio pastato savininkai dabar įsipareigojo sutvarkyti gaisravietę iki turizmo sezono pradžios. Jei nesutvarkys, turėtų būti pradėtos naudoti R.Žemaitaičio įgyvendintos ATPK pataisos dėl baudų skyrimo.
D.Drobnienė prašė Seimo nario tarpininkauti sprendžiant apleistos buvusios žuvies perdirbimo įmonės aplinkos tvarkymo reikalus, klausė, ar nevertėtų Rusnės salos kelius suregistruoti ir atiduoti prižiūrėti vienam šeimininkui – regiono kelių priežiūros įmonei?
Susitikimas baigėsi žmonių raginimu ir toliau aktyviai dirbti Seimo nario darbą, ir toliau nevynioti žodžių į vatą, ir neatsižadėti ketinimų pretenduoti į Seimą naują kadenciją.