Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo Šilutėje išrinktas LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, kuris be kita ko užsiminė, kad Šilutei praverstų biodujų gamyklėlė. Taip miestui būtų sugrąžinta ne tik kadaise turėta energetikos rūšis, bet ir mieste esančioms įmonėms nereikėtų vežti utilizuoti biologinės kilmės gamybos atliekų į Latviją.
Be to Taryboje politikai pritarė siūlymui rekonstruoti Traksėdžių žiemos polderį. Tai įgyvendinus sumažėtų potvynių rizika Šilutės miesto vakarinio priemiesčio gyvenvietėje ir ūkininkų laukuose, kuriuose dabar plaukioja šieno rulonai.
Siūlo rekonstruoti Traksėdžių polderį
Šilutės savivaldybės taryba pritarė projektui „Šilutės rajono savivaldybės Traksėdžių žiemos polderio rekonstrukcija“. Kaimo reikalų skyriaus vadovas Povilas Budvytis šiuo projektu inicijuoja rekonstruoti minėto polderio pylimą, vandens pertekliaus pralaidas, magistralinius bei privedamuosius griovius, taip pat rekonstruoti 3 siurblines, esančias Šilutės seniūnijos teritorijoje.
Visos projekto sąnaudos yra 4,503 mln. Eur su PVM. Pareiškėjas – Savivaldybė privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau nei 7,5 proc.
Svarstant šį klausimą opozicijos lyderis, liberalas Algirdas Gečas užsiminė ir apie būtinybę tvarkyti kitus Šilutės krašto vakarinės dalies polderius.
Politikas jų būklę pavadino tragiška. Tokią nuomonę jis susidarė po susitikimo su melioracijos sistemų įrenginių specialistais Šyšos kaimų polderiuose. Pasak politiko, polderių kanalų ir siurblinių darbą blogina ūkininkų palikti šieno rulonai bei nepjauta žolė. Jie kemša kanalus, pralaidas, siurblines.
Su tokia nuomone nenorėjo sutikti savivaldybės atdministracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, teigdamas, kad tragiška situacija buvo gal prieš 12 metų. Jis galimai turėjo mintyje tą laiką, kai valdžioje buvo mero Arvydo Jako vadovaujami liberalcentristai. Pasak V.Pozingio, jau dešimtmetis, kai ūkininkų asociacijų, savivaldybės administracijos projektais kasmet gerinama Šilutės krašto polderių sistema. Jo teigimu, dar yra daug darbo, tačiau administracija nuosekliai dirba.
Plaukiojantys rulonai nustebino NMA vadovus
Seimo narys A.S.Nausėda, pasibaigus posėdžiui, kai jam buvo suteikta galimybė kalbėti savivaldybės politikams, sakė, jog jokie oficialūs savivaldybės raštai nepadarė tiek įtakos dėl situacijos polderiuose, kaip žiniasklaidos pranešimai. Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) vadovai, pamatę laikraščiuose ir televizijoje plaukiojančius šieno rulonus ir jais užkištas siurblines, jau tą pačią dieną skambino A.S.Nausėdai ir sakė net neįsivaizdavę, kad taip gali būti. Jų nuomone, reikia kažką daryti, kad dėl ūkininkų veiklos nebūtų kankinami niekuo dėti žmonės, kaip dabar gyvenantys Rusnėje ar kitose Pamario gyvenvietėse.
Seimo narys A.S.Nausėda pažadėjo sukviesti visas suineteresuotas valdžios institucijas, susitikti su Šilutės savivaldybės valdžios atstovais, ūkininkų organizacijomis. Seimo nario nuomone, reikia kartu spręsti, kaip turėtų keistis ūkininkų deklaruojančių savo pasėlius veikla ir finansavimas, kad jie ne tik ūkininkautų tvarkingai, bet ir nekenktų polderių įrenginiams.
A.S.Nausėda savivaldybės vadovams siūlė pasirinkti patogią susitikimo datą ir jis pažadėjo tokį susitikimą organizuoti.
Apie dujų gamyklėlę
A.S.Nausėda kalbėjo, kad mūsų krašte buvo ir bus gausu žolynų, šieno rulonų pertekliaus ir dar kitokių bioatliekų, kurios lieka UAB „Šilutės vandenys“ vandens valymo įrenginiuose ir ABF „Šilutės Rambynas“ sūrinėje. Jis stebėjosi, jog pastaroji bendrovė savo bioatliekas veža utilizuoti net į biodujų gamyklą Latvijoje.
Seimo nario nuomone, mūsų rajone yra ir bus žolės rulonų, nebetinkamų nei pašarui nei kurui, ir minėtų įmonių gamybos biologinės kilmės atliekų. Tad verta pamąstyti apie biodujų gamybą Šilutėje. Taip būtų atkurta dar viena Šilutės miesto istorinės energetikos rūšis ir ūkininkautume teisingiau.
Savivaldybės politikai išklausė Seimo nario kalbą ir pritariamai linksėjo, o kai kurie ir plojo.