„Skirtingais keliais pasukę sutuoktiniai dar nemoka gyventi atskirai, bet kartu – dėl vaikų“, – apgailestauja Šilutės Vaiko teisių apsaugos (VTA) skyriaus vedėja Indra PRANAITIENĖ.
Dažnai besiskiriantys žmonės būna taip įsiskaudinę, kad savo atžalas naudoja tarsi ginklus kovoje prieš kitą sutuoktinį. Vaiko interesai lieka antroje vietoje.
Tėvų skyrybos vaikui – didžiulė trauma. Tad kad ir kaip dėl iširusios šeimos būtų skaudu vienam iš tėvų, pirmiausia privalu galvoti apie tai, kad vaikas patirtų kuo mažiau neigiamų išgyvenimų.
Idealiausia išeitis – taikos sutartis
Praėjusiais metais VTA skyriaus specialistams teko dalyvauti net 135-iuose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nustatinėjama vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka su vienu iš tėvų.
Išvadas VTA skyrius teismui teikia tik tada, kai tėvai gražiuoju nesutaria, su kuo liks gyventi vaikas, ir taikos sutartyje neapsprendžia visų bendravimo su vaiku niuansų.
I.Pranaitienė pabrėžia, kad ir taikos sutartį tėvai privalo atidžiai perskaityti. Neseniai buvo atvejis, kai pasirašęs taikos sutartį tėtis vėliau ėmė skųstis, kad jam nepatinka bendravimo su vaiku tvarka. Mama buvo parašiusi, kad vyras gali bendrauti su vaiku tik jos namuose ir jai dalyvaujant. Tėtis taikos sutartį pasirašė net neskaitęs. Patarta jam kreiptis į teismą. Tačiau vyras to nepadarė, o paskui kaltino visas institucijas.
Kartą mama prašė nustatyti vaiko bendravimo vietą su tėvu Vaiko teisių apsaugos skyriuje – uždaroje, nepažįstamoje ir vaikui visiškai nepritaikytoje erdvėje.
„Tėtis ar mama turi teisę bendrauti su vaiku nesant šalia kitiems žmonėms. Priešingu atveju vaikas jaučia įtampą, negali parodyti tikrų savo jausmų, nes bijo įskaudinti vieną iš tėvų“, – sakė VTA skyriaus vedėja.
Todėl svarbu vaikui paaiškinti, kad net ir gyvendamas tik su vienu iš tėvų, jis galės reguliariai matytis su kitu gimdytoju, viešės pas jį nustatytais savaitgaliais, švenčių dienomis ir panašiai.
Kiek kartų per savaitę, mėnesį, kokių švenčių dienomis vaikas viešės pas tą iš tėvų, su kuriuo negyvena, būtina nuspręsti tiek rašant taikos sutartį, tiek teisme sudarinėjant bendravimo tvarką.
Vieni kitiems kerštauja
Didžiajai daliai besiskiriančių žmonių taikiai spręsti su vaiku susijusius klausimus sekasi sunkiai. Ypač daug ginčų pasitaiko sprendžiant ne vaiko gyvenamąją vietą, bet nustatant bendravimo tvarką arba dėl jos nevykdymo.
Kol teismas išspręs visus šiuos klausimus, bendravimo tvarką gali nustatyti ir VTA skyrius. Tačiau reikia didelio tėvų geranoriškumo.
Kokių tik priekaištų netenka išgirsti VTA skyriaus specialistėms: „Pažiūrėkite, vaikas iš tėvo grįžo su ištepta striuke“, „Tu nesugirdei jam vaistų nuo kosulio“ ir panašiai. Patyrę buvusio sutuoktinio išdavystę, kai kurie tėvai vaiku naudojasi kaip keršto įrankiu.
„Jeigu iškyla ginčas, tai – kone mirtinas. Tėvai nuklysta į smulkmeniškumus: kas vaiką atves į susitikimo vietą, kas pasiims. Pykstasi dėl kiekvienos pavėluotos minutės“, – pasakojo VTA skyriaus vedėja.
Kai kurie tėvai linkę savo valdžia piktnaudžiauti. Dažnas meluoja, kad vaikas serga, yra išvykęs ar užsiėmęs – kad tik nesusitiktų su mama ar tėvu. Vaikas nuteikinėjamas prieš drauge su mama ar tėvu gyvenančius naujus mylimuosius, netikrus brolius ar seseris. Pasitaiko, kad iš viešnagės pas vieną iš tėvų namo grįžęs vaikas klausinėjamas ne kaip jam sekėsi, ką veikė, bet ką daro patėvis ar pamotė.
Uždrausti iš viso bendrauti su vaiku niekas neturi teisės. „Išimtinais atvejais nustatomas minimalus bendravimas, jei vienas iš tėvų daro vaikui žalingą įtaką, jį mušė, girtauja. Tačiau tai turi būti įrodyta“, – informuoja specialistė.
Vaiko nuomonė svarbi
Teikdamos išvadas teismui VTA skyriaus specialistės remiasi ir vaiko nuomone. Tačiau tik tuo atveju, jei ji yra brandi ir išreikšta motyvuotai. Pasak I.Pranaitienės, žiūrima ne į vaiko amžių, o į jo brandą.
Kartais remiamasi šešiamečio, o atmetama dešimtmečio nuomonė. „Reikia vertinti begalę dalykų: ar vaikas nėra specialiai primokytas, išgąsdintas ar kaip kitaip paveiktas“, – sako I.Pranaitienė.
Vedėja neslepia, kad VTA skyrius yra teismams teikęs išvadas, kuriose su vaiko nuomone nesutiko. Tačiau tik tuo atveju, kai vaiko nuomonė prieštarauja jo paties interesams.
Ypač sudėtingų situacijų pasitaiko paauglystėje. Pavyzdžiui, su vienu iš tėvų gyvenęs paauglys staiga nusprendžia persikraustyti pas kitą. Pas ką vaikas gyvena nuolat, ten dažniausiai yra įvestos namų taisyklės, kurių privalu laikytis. Ten, kur būni savaitgaliais, tavęs laukia pramogos, nereikia ruošti pamokų. Vaikui tokie dalykai asocijuojasi su lengvesniu gyvenimu, – tokia, pasak I.Pranaitienės, yra paauglių psichologija.
Tačiau kartais išties vaiko gyvenamoji vieta yra keičiama, atsižvelgus į pasikeitusias aplinkybes. Tas pats galioja ir bendravimo tvarkos nustatymui. Tai, kas tinka trimečiui, nebetiks septynmečiui, penkiolikmečiui.
Sudarydami taikos sutartį tėvai gali bendravimo tvarką suskirstyti pagal amžiaus periodus. Jeigu to nepadaro, gąsdintis nereikėtų – visuomet galima kreiptis į teismą ir bendravimo tvarką nustatyti iš naujo.
Tai tenka daryti ir vienam iš tėvų pakeitus gyvenamąją vietą – išvykus į kitą Lietuvos miestą ar svečią šalį.
Abu tėvai turi auginti savo vaiką
„Tačiau koks teismo sprendimas ar nutartis gali sukelti vaiko gyvenimą į popieriaus lapą? Jeigu abu tėvai nesuvoks ir nesupras, kad turi gyventi dėl vaiko, niekas jiems nepadės“, – įsitikinusi I.Pranaitienė.
Bet padėti bandoma, nes VTA skyrius pirmiausia gina vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo kviečiami ir mama, ir tėtis. Kad nenukentėtų vaiko interesai, ir vienas, ir kitas turi šiek tiek nusileisti, nes būtina atsižvelgti į vaiko amžių, užimtumą, sveikatos būklę, poreikius.
Kai tėvai kategoriškai ir piktybiškai nevykdo teismo nustatytų sprendimų, tenka įsikišti antstoliams. Tuomet, pasak VTA skyriaus vedėjos, vaiko interesų gynimo nebelieka: tėvai patys sukuria aplinkybes savo vaikui skriausti. Šilutėje ir jos rajone tokių atvejų kol kas nepasitaikė.
Labai dažnai negavę vaiko globos tėvai nusimena: „Viskas… Dabar jau man nieko nebegalima“. Tačiau I.Pranaitienė pabrėžia, kad abu tėvai turi tokią pačią teisę dalyvauti vaiko ugdyme, rinkti jam darželį, mokyklą, dalyvauti šventėse, kartu lankytis pas gydytoją.
Verta įsiklausyti į vieno mūsų kraštiečio – Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos tarptautinio protokolo dėstytojo, Lietuvoje ir užsienyje žinomo klientų aptarnavimo ir derybų sričių specialisto, turizmo ir kraštotvarkos mokslų magistro Dariaus Rupšlaukio mintis, išsakytas vienoje TV laidoje.
Skyrybų problemas nagrinėjantiems laidos dalyviams garsus bendravimo žinovas D.Rupšlaukis nepabijojo prisipažinti, kad skirdamasis su žmona pirmiausia aptarė vaikų klausimą ir MOKĖSI, kaip galės dalyvauti savo vaikų auklėjime – konsultavosi su psichologu.
„Ir gyvenant šeimoje, ir išsiskyrus svarbiausia būti tėvu: kiek įmanoma prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo, auklėjimo. Reikia to mokytis. Aš lankiau psichologo konsultacijas, kad geriau suvokčiau, kaip auginsiu savo vaikus būdamas ne kartu su jais. Sužinojau daug svarbių dalykų“, – sakė D.Rupšlaukis.
