Mūsų kalba, mūsų dainynas, apranga, mūsų tradicijos tarsi medžio rievėse sukaupta tautos istorija, pasaulėjauta. Daugybė spaudinių, daugybė internetinių puslapių, įvairių žiniasklaidos priemonių kalba apie lietuvių tautos praeitį, istoriją, etninę kultūrą. Ne paskutinėje vietoje – ir gyvas žodis, savyje nešantis galingą pažinimo jėgą.
Gyvo žodžio galia buvo pasinaudota Katyčiuose kovo 30 dieną vykusiame seminare, kurį organizavo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras ir Katyčių seniūnija. Seminaro tema – „Mažosios Lietuvos savitumas, istorija ir etninė kultūra“.
Kovo 30-osios rytą į Katyčių seniūnijos salę rinkosi tie, kam svarbu buvo lietuvininkų krašto pažinimas. Seniūnijos salė prisipildė klausytojų iš aplinkinių seniūnijų, o didžiulis būrys Katyčių pagrindinės mokyklos moksleivių bei pedagogų savo atvykimu į seminarą dar kartą organizatoriams įrodė, kad mokyklos bendruomenė neabejinga tam, kas vyksta miestelyje.
Giliau pažinti mažiausią mūsų šalies regioną – Mažąją Lietuvą – padėjo Pagėgių krašto etninės kultūros sergėtojos ir puoselėtojos: Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių kultūros centro etninės veiklos specialistė Aksavera Mikšienė, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė. Sulaukta svečių ir iš Klaipėdos bei Vokietijos.
Renginį Mažosios Lietuvos krašto daina pradėjo Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro kolektyvas „Kamana“ (vad. A.Mikšienė). Seminaro dalyvius pasveikino Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis.
Paskaitą „Tautinis kostiumas ¢ etninio tapatumo simbolis“ skaitė L.Burzdžiuvienė. Seminaro dalyviai pajuto, kad Liudvika be galo myli savo kraštą, savo darbą, todėl ir jos paskaita žavėjo gebėjimu perteikti savo žinojimą turiningai, informatyviai. Klausytojai daug sužinojo apie Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo raidą, apie atskiras kostiumo detales.
Klaipėdos krašto lietuvininkai, kraštiečiai Milda ir Jurgis Aušros rodė Mildos mamos siuvinėtus delmonus, staltieses, kalbėjo apie tai, kad šis kraštas išgyveno itin sudėtingus laikus, kad jo žmonės turėjo daug išbandymų, bet išsaugojo savo etnines vertybes.
Pratęsdama jų mintis Liudvika pristatė M.Jankaus muziejaus darbuotojų parengtą kilnojamąją parodą „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“. Ne vienas seminaro dalyvis stenduose atrado ir savo gyvenamosios vietovės istorinę nuotrauką, daug sužinojo apie lietuvininkų papročius, dvasines vertybes.
Knygos „Lietuvininkų valgiai Pagėgių krašte“ sudarytojos S.Jašinskienė ir A.Mikšienė įdomiai pristatė savo darbą. Aksavera ne tik pasakojo, kaip bendravo su kulinarinio paveldo pateikėjomis, kaip darė įrašus, gamino ir ragavo patiekalus, bet ir vaišino seminaro dalyvius pačios keptu štruceliu. Svetlana šmaikštavo apie techninius knygos paruošimo darbus ir jos leidybą.
Vaišingumą parodė ir katytiškiai. Vanda Valaitienė pagal savo anytos, gyvenančios Kriokiškių kaime, receptą kartu su Katyčių moksleivėmis salės kieme kepė vofelius, virė kafiją ir vaišino seminaro dalyvius. Svečias iš Vokietijos stebėjosi tokia gausybe vofelių, bet jie kaipmat išnyko.
Didelio susidomėjimo sulaukė ir katytiškės Raisos Virvilienės atnešta duonienė. Anot šio patiekalo gamintojos, duonienės receptas jau perteikiamas per šešias šeimos kartas.
Kaip ir buvo linkėjęs seniūnas, diena buvo prasminga ir įdomi. Renginį vainikavo „Kamanos“ atliekamos dainos, seniūno ir kultūros centro direktorės padėkos bei gėlės.
Tikime, kad ne vienas seminaro dalyvis atrado Mažąją Lietuvą ir parsinešė į savo aplinką žinojimą apie tą unikalų lietuvininkų kraštą ir suvokimą, kad prieš šimtmečius minėti žmonės ir jų pradėti darbai tampa mūsų darbų pamatu ir kertiniu akmeniu.
