Viena tokių – tymai. LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas Darius Varaškevičius sako, jog tai yra didžiuliu mirtingumu pasižyminti infekcija, valdoma skiepais. Lėtėjant skiepijimo mastams, jos masiškumas didės, o tai gali sukelti protrūkius ir atnešti ne vieną mirties atvejį.
Pavojus tyko ore
Tymai – per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Ji gali plisti ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar daiktus. D. Varaškevičius įspėja, kad tai pati lakiausia virusinė liga, net 4 kartus lakesnė nei vėjaraupiai.
Šaltiniai, kuriuose galima užsikrėsti, yra dideli žmonių kolektyvai – mokyklos, darželiai. „Keliaujame po skirtingus žemynus, kartu keliauja ir ligos. Matėme, kas nutiko su COVID-19 infekcija: viskas prasidėjo toli Kinijoje, o išplito pasaulyje. Pernai pusė visų sirgusiųjų tymais Europoje buvo Ukrainoje, kur ir šiuo metu yra didžiuliai tymų židiniai. Prasidėjus karui skiepijimo apimtys ten sumažėjo drastiškai, tačiau žmonės vis tiek keliauja, kartu keliauja ir ligos“, – sako gydytojas.
Nuo 2021 m. balandžio iki 2022-ųjų balandžio fiksuotas 21 didesnis tymų protrūkis, dauguma – Afrikoje ir Viduržemio jūros rytiniame regione. Neatmestina, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni. Didžiausių protrūkių būta Somalyje, Jemene, Nigerijoje, Afganistane ir Etiopijoje.
Tymai – sezoniška infekcinė liga, dažniausiai pasireiškianti vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį. Bet vis dažniau pastebima išimčių, kada sergantieji hospitalizuojami šiltuoju metų laiku. Didžiausia rizika susirgti yra neskiepytiems, skiepytiems tik 1 doze ir nesirgusiems: iki 1 metų vaikams, lėtinėmis, onkologinėmis ligomis sergantiems, vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Klaidingi simptomai
D. Varaškevičius sako, jog vidutinis tymų inkubacinis laikotarpis yra 10 dienų, bet pirmieji simptomai gali atsirasti ir tik po 20 dienų nuo užsikrėtimo. Visą tą laiką žmogus, nieko nejausdamas jau platina ligą. Tymus jis gali platinti ir nuo simptomų išnykimo praėjus 4 dienoms. Problema ta, kad tymai neturi jokio specifinio gydymo, tik simptominį, todėl pasitaiko rimtos komplikacijos: plaučių uždegimas, encefalitas, vidurinės ausies uždegimas. Neatsiejami nuo tymų yra akių pažeidimai, konjunktyvitas, kuris gali būti labai stiprus, gali sutrikti rega. Mirties atvejų taip pat pasitaiko.
Pajutus karščiavimo simptomus skubėti pas šeimos gydytoją ar į ligoninės priimamąjį nerekomenduojama, nes ten nėra izoliacinių palatų, todėl tymai būtų platinami. Pirmiausiai reikia su gydytoju bendrauti telefonu, klausyti jo nurodymų.
Atpažinti tymus galima pagal bėrimus – mažas, susiliejančias rausvas dėmeles, nepasižyminčios niežėjimu. Jos pirmiausiai atsiranda veido srityje, už ausų, vėliau plinta kūnu žemyn. Bėrimas gali laikytis 7-8 dienas, jo nereikia tepti jokiomis priemonėmis.
Apsauga – tik skiepai
Vienintelė apsauga nuo tymų yra skiepai. Deja, vis dažniau jauni tėvai abejoja vakcinų nauda, renkasi neskiepyti atžalų, taip keldami pavojų ne tik jiems, bet ir aplinkiniams.
„Lietuvoje skiepijimo nuo tymų apimtys sparčiai mažėja. Jau turime nemenką visuomenės dalį, vaikus, kurie yra neskiepyti. Kad nekiltų protrūkiai, turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. populiacijos, o kai kuriose mūsų apskrityse skiepijimo apimtys mažesnės nei 90 proc. Jau turėjome nemenką protrūkį Kaune prieš 8 metus, sirgo neskiepyti ir skiepyti tik viena vakcinos doze asmenys. Tendencijos pranašauja dar ne vieną tokį protrūkį“, – sako D. Varaškevičius.
Dabar jau suaugusias savo atžalas gydytojas skiepijo visomis privalomomis vakcinomis, konsultavosi su infektologais. Skiepų nauda abejojantieji turėtų pasikalbėti su gydytojais, kurių patirtis leis priimti saugesnius sprendimus.
Pagal UAB „Lietuvos sveikata“