Seniūnijų problemas iš pirmųjų lūpų išgirsti panorusi naujoji rajono valdžia pirmadienį į pasitarimą sukvietė seniūnus.
Šie išdėstė tai, ką jau daugybę kartų buvo kartoję ir ankstesniesiems rajono vadovams: seniūnijose trūksta smulkiosios technikos aplinkai tvarkyti, per daug yra šienaujamų plotų, labai blogi keliai. Visas šias problemas, anot seniūnijų vadovų, apibendrina viena – viskam katastrofiškai trūksta pinigų.
Šiemet prisidėjo ir nauja problema – ypač padaugėjo chuliganizmo atvejų, nes uždarytos policijos nuovados, seniūnijose dirba mažai pareigūnų.
Saugose sutvarkys tik vieną kelio ruožą
Pačią didžiausią seniūniją pristačiusi Saugų seniūnė Anastazija Oželytė priminė, jog tai – pramoninė seniūnija, čia veikia ne viena įmonė. Saugiškiai turi ir vėjo jėgainių parką, kurio statytojai ilgai jautė vietinių pasipriešinimą. Bet dabar aišku, kad jėgainės dirbs, ir su tuo teks susitaikyti.
Pagrindinė problema Saugose – kelių būklė. Seniūnija iš kelių priežiūrai skirtų lėšų šiemet galės sutvarkyti tik kilometro nesiekiantį vieną kelio ruožą į įmonę „Germanika“, nes lėšų keliams remontuoti gauta dar mažiau nei anksčiau. Kitiems keliams pinigų nebeliks, tad tik kai kur bus užtaisytos duobės.
A.Oželytė turi priekaištų ir „Šilutės polderiams“: jos nuomone, potvynių užliejama seniūnija turėtų jausti šios įmonės paramą, tačiau taip nėra: Alkos polderio būklę seniūnė pavadino apgailėtina.
Seniūnijoje yra 40 senųjų kapinaičių, tad tvarkyti reikia ir jas. Šį darbą atlieka visuomenei naudingus darbus dirbantys žmonės. Šiemet kartografavimo darbus kapinaitėse tęsiantys Klaipėdos universiteto mokslininkai džiaugiasi, kai kapinaites randa bent šiek tiek aptvarkytas.
Katyčiai irgi guodžiasi lėšų kelių priežiūrai stygiumi ir laukia, kada konkursą laimėjusi įmonė sutvarkys duobėtus kelius. Katytiškiai rūpinasi 18 kultūros paveldo objektų priežiūra, o šiuo metu visas jų rūpestis skiriamas pasiruošti seniūnijos šventei, kuri vyks liepos 6-ąją.
Gyventi be policijos – „gryna tragedija“
Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas naująją valdžią patikino tuo, ką ir taip žino kiekvienas, – susitvarkyti naumiestiškiai sugeba. Bet šiemet, J.Budrecko žodžiais tariant, miestelyje atsirado „nauja, galinga problema“ – panaikinta vietos nuovada. Dabar šios seniūnijos vadovams bendrauti su policija tenka telefono numeriu 112 arba mesti laiškus į pašto dėžutę, kurią policija pavasarį pakabino seniūnijoje.
Tokia naujiena nustebino naująjį administracijos direktorių Raimundą Ambrozaitį ir jis paprašė pakelti rankas tų seniūnijų vadovus, kuriose nėra įgaliotinių. Pakilo kone visų seniūnų rankos… Kai kurie sakė, kad vienas apylinkės inspektorius kuruoja 7 seniūnijas.
J.Budreckas dar įpylė žibalo į ugnį, pridurdamas, jog be pareigūnų likusios seniūnijos tai pajuto labai skaudžiai, o jo vadovaujamame miestelyje gyvenimas be policijos tapo „gryna tragedija“: naktimis niokojami pastatai, parduotuvės, daužomi langai, laužomi gėlynai.
Kintiškiams gėda prieš turistus
Kintiškiai prieš atvykstančius turistus rausta dėl netvarkingų savo pakelių, seniūnijos specialistas Zigmas Makaras tai pavadino esmine problema. Anot jo, visą vasarą vienas po kito į Ventę važiuoja pilnutėliai autobusai, o atvykėliams akis bado nenušienautos pakelės ir bešeimininkės griuvenos – pastatai vaiduokliai. „Kažką reikėtų daryti“, – nedrąsiai prašė kintiškis.
Naujasis vicemeras Šarūnas Laužikas siūlė surašyti protokolus tokių pastatų savininkams, bet gavo atsakymą, kad jie rašyti jau ne kartą ir ne du…
Kintų vadovai sako, jog jei būtų daugiau pinigų medžiagoms ir įrankiams įsigyti, viešuosius darbus atliekantys žmonės daugybę naudingų dalykų padarytų: šaligatvius trinkelėmis išklotų, iš medienos ką nors sumeistrautų. Pinigų nėra, tad „tie žmonės dabar tik su grėbliais ir dalgiais siuntinėjami iš vienos vietos vietos į kitą“.
Nauji traktoriukai „mažai tikėtini“
„Visą vasarą pjaunam žolę“, – taip Juknaičių seniūnijos kasdienybę apibūdino seniūnas Valentinas Dylertas. Juknaičiuose yra 17 hektarų šienaujamų plotų, tad, anot seniūno, šienapjūtė niekada nesibaigia. Bėda ta, kad smulkioji seniūnijos technika tokia susidėvėjusi, jog jos remontai „suvalgo“ visus pinigus.
Š.Laužiko patarimas mažinti žaliųjų vejų plotus seniūnui irgi nepasirodė realus, nes, anot jo, nėra ką mažinti – vejų yra tiek, kiek yra, jų nepanaikinsi.
„Turistai lankosi, o vaizdas baisus“, – reziumavo V.Dylertas.
R.Ambrozaitis aiškino, kad Savivaldybė neturi tiek lėšų, kiek norėtų, tad nupirkti naujos smulkiosios technikos jų nebeužtenka. Bet visai „apželti“, anot direktoriaus, irgi negalima, tad kasmet kažkiek įrankių perkama.
R.Ambrozaitis sutiko, kad seniūnijoms reikėtų naujų traktoriukų, nes pažvelgus į senųjų remontui išleidžiamas sumas atrodo, jog naujieji atsipirktų per porą metų. Bet galimybę, kad Savivaldybė išgalės nupirkti naujus traktoriukus, R.Ambrozaitis pavadino mažai tikėtina.
R.Ambrozaitis siūlė seniūnams pasvarstyti, gal vieno traktoriuko užtektų kelioms gretimoms seniūnijoms. Bet tokiai minčiai griežtai paprieštaravo Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Anot jo, traktoriukų reikia kiekvieną minutę.
Š.Laužikas priminė, jog prieš kelerius metus buvo skaičiuojama, kiek kainuotų, jei visus vejų šienavimo darbus atliktų samdyta įmonė. Paaiškėjo, kad seniūnijos tvarkosi pigiau, tad nieko nauja šioje srityje, matyt, neišmąstysi.
Reikia greičio ribotuvų ir pinigų remontui
Rusniškiai mano, kad jų miestelyje reikėtų greitį ribojančių kalnelių, nes, pasak seniūnės Dalios Drobnienės, kartais čia automobiliai pralekia tokiais greičiais, kad praeivis net jų spalvos nespėja įsidėmėti. Vienas toks greičio ribotuvas kainuoja apie 20 tūkst. litų. „Klaipėdos regiono keliai“ jų prižiūrimuose keliuose jau numatė dvi vietas, kur tuos kalnelius įrengs. Saugaus eismo komisija leido tokį įrengti ir priešais seniūniją, tik tam jau reikės rasti seniūnijos lėšų.
Keliai Rusnėje, anot seniūnės, jau nugreideriuoti, dalis duobių užpilta asfaltu. Bet vietiniai pyksta, kad niekas netvarko „Rusnės perlu“ sarkastiškai vadinamo nebaigto statyti pastato, esančio priešais bažnyčią. „Perlo“ teritorija aptverta vos keliais kuolais, į ją užklysta vaikai, tad bet kada gali įvykti rimta nelaimė.
Usėnuose per viešųjų darbų programą šiemet priimta dirbti daugiau žmonių, tai seniūnas Algirdas Rauktys pavadino gera paspirtimi. Bėda, kad sulūžusio traktoriaus JUMZ remontui seniūnija turi „nulį litų“. Svarbiausi darbai čia, kaip ir kitose seniūnijose, – šienavimas ir kapinaičių priežiūra.
Policija atvyksta… po 3 dienų
Vainute yra net 18 hektarų šienaujamų plotų, tad seniūnas Vitalijus Mockus jų nesibaigiantį tvarkymą irgi pavadino vargu. Tokių plotų, anot seniūno, nepanaikinsi, privatininkui neatiduosi. Vainutui irgi reikia naujos smulkiosios technikos, lėšų trūksta kitoms priemonėms.
Ir šioje seniūnijoje kasmet blogėja keliai, o vežioti vaikus į mokyklas reikia gana netrumpais atstumais. Pavyzdžiui, iš Lazduonėnų vežami 8 moksleiviai, o kelias į kaimą – beveik neišvažiuojamas. Jo remontui, seniūno nuomone, reikėtų milžiniškos sumos, nes remontuoti reikia kapitaliai, jį būtina iškelti.
„Turime ir dar svarbesnių kelių, kuriuos būtina remontuoti“, – sakė V.Mockus.
Užklaustas apie Vainuto kultūros namų remontą, seniūnas sakė, kad yra rimtų problemų. „Statybų valdymo sprendimų“ statybininkai dirba lėtai, „atvažiavę kiek pakrapšto ir išvažiuoja“, bet jau suspėjo pridaryti didelių klaidų. Statybininkams įteiktas raštas, nurodantis tas klaidas, bet kada remontas bus baigtas, prognozuoti sunku.
Daug problemų ir Vainute yra dėl policijos pareigūnų stygiaus, nes Vainutas – labai atokus rajono kampelis, tad pranešus apie įvykį policijos kartais sulaukiama po 3 dienų.
„Dar ir raktelius nuo tos savo pašto dėžutės policija atėmė, tai dabar nežinome, kada jie išima gyventojų informaciją. Gal po savaitės? Ar po mėnesio? O gal policija bijo, kad seniūnai nepatogius klausimus iš jų neišimtų?“ – garsiai pasvarstė visi seniūnai.
Gardamiškiai irgi neišgali tvarkyti kelių
Gardamiškiai irgi ruošiasi miestelio šventei, irgi guodžiasi pinigų medžiagoms stygiumi. Čia irgi aktuali policijos pareigūnų problema. Seniūnas Tomas Balčytis sakė iš pareigūnų išgirdęs į vatą nesuvyniotą prašymą kviesti juos tik tada, kai seniūnijoje įvyks „vos ne žmogžudystė“.
T.Balčytį piktina, kad jis paskirtas atsakingu už Šylių kultūros namų pastato nugriovimą, kai iš tikrųjų už tai atsakingas yra Savivaldybės Ūkio skyrius.
Keliai Gardame irgi pasibaisėtini, seniūnas sako, jog 3 metus negalįs išasfaltuoti vienos gatvės.
Pernai gavęs naują krūmapjovę, T.Balčytis galėjo pasidžiaugti bent tuo, jog šioji du kartus mažiau benzino sunaudoja nei senoji.
Apšviesti gali tik miesto centrą
Švėkšnoje pagal viešųjų darbų programą šiemet dirba 16 žmonių, bet seniūnas Alfonsas Šeputis ir ta pagalba negali visai pasidžiaugti. Anot jo, darbininkai kasmet ateina vis prastesnės kvalifikacijos, daugeliui jų negalima patikėti jokio rimtesnio įrankio.
Čia pradėti rekultivuoti bešeimininkiai objektai, bet šiuos darbus atliekanti įmonė dirba itin lėtai.
„Fermų likučių vien mūsų seniūnijoje yra apie 25, o visose seniūnijose tikrai bus keli šimtai. Reikės bent 100 metų, kol visus juos rekultivuos“, – tokias prognozes pateikė A.Šeputis.
Tik dėl policijos šioje seniūnijoje problema ne tokia aštri – anot A.Šepučio, katastrofos dar nėra.
„Sėdi bent viena uniformuota policininkė – ir tai gerai“, – sakė seniūnas.
Optimizmu netryško ir Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Kartą apie įvykį policijai pranešęs seniūnas, pareigūnų sulaukė tik po 3 valandų, nors nuo seniūnijos iki komisariato – vos keli šimtai metrų.
„Kelių priežiūra – liūdna, elektra apšviesti galim tik miesto centrą, gatves valom kas antrą dieną. Ir jau dabar matom, kad metams skirto biudžeto niekaip neužteks“, – vardijo tas pačias bėdas R.Steponkus.
Dar vienos žaidynės – papildomi rūpesčiai
VšĮ „Šilutės sportas“ direktoriui Dainiui Gricevičiui niekaip nepavyksta seniūnijų vadovų įtikinti dalyvauti seniūnijų sporto žaidynėse.
„Dalyvaukit nors keliose rungtyse, rudenį turime važiuoti į respublikines žaidynes. Negi negalime, negi teks pinigus atgal grąžinti?“ – visaip įtikinėjo D.Gricevičius, anot jo, sportuoti nenorinčius seniūnus.
Seniūnai mano, kad ir taip kiekvienoje šventėje vyksta futbolo, krepšinio, smiginio ir kitos varžybos, tad jų jau ir užtenka, organizuoti dar vienas, anot jų, nebėra logikos. Be to, seniūnams dėl tų varžybų tenka papildomų rūpesčių: reikia organizuoti sportininkų nuvežimą, pirkti mineralinio vandens, rūpintis prizais. Ir visa tai – pačiu darbymečiu.
Seniūnai bandė išsiderėti, kad prizininkams būtų teikiamos ne „visokios taurės“, o, pavyzdžiui, kamuoliai. Bet D.Gricevičius to pažadėti negalėjo, nes, anot jo, kamuolius sportininkams būtų sunku pasidalinti.
Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romualdo Renčeliausko pastaba, kad į kasmetines mokytojų sporto žaidynes susirinko per 200 pedagogų, tad seniūnai gal jau paseno, seniūnų neįkvėpė. Todėl sutarta geriausius sportininkus išrinkti seniūnijų švenčių metu.
Kelio ženklus turėtų siūlyti bendruomenės
Dar ir Saugaus eismo komisijai vadovaujantis R.Renčeliauskas pageidavo, kad siūlymai vienur ar kitur statyti kokius nors eismo ženklus pirmiausia būtų aptarti bendruomenėse, su seniūnais. Dabar būna, kad į komisiją ateina ką nors savo nuožiūra sugalvojęs žmogelis, ir įrodinėja, jog jam reikia kokio ženklo ar kalnelio.
J.Budreckas mano, kad kelių eismo ženklų jau ir taip pristatyta, tad daugiau jų nebereikia.
Gatvių pavadinimų lentelės seniūnijų dar nepasiekė. Aptartas ir pastaruoju metu stringantis šiukšlių išvežimo klausimas, biodegraduojamųjų atliekų konteinerių išdalijimas.
