Šeštadienį minima tradicinė „Miškininko diena“

miskas-ir-miskininkas-generalines-misku-uredijos-konkurso-dalyvio-nuotr-62082341Tarpukario Lietuvoje balandžio mėnesį buvo švenčiama miškasodžio pabaiga, tai ir būdavo pagrindinė miškininkų šventė. Tuomet žmonės rinkdavosi ir švęsdavo atlikę patį kilniausią darbą miške – pasodinę medžius. Tokios Miško dienos, kuriose aktyviai dalyvauja ir visuomenė, kiekvieną pavasarį tebevyksta, tačiau Miškininko diena nuo 2000-ųjų metų švenčiama trečią rugsėjo šeštadienį.

Su gamta susijusių profesijų žmonės pažymėti savitu, ypatingu ženklu. Jų priesakai – puoselėk, augink, padėk, brandink, rūpinkis. Miškininką iš kitų profesijų išskiria tai, jog savo darbo vaisius, savo puoselėtą, sodintą ir prižiūrėtą mišką palieka kitai kartai. Nedaug yra profesijų, kurioms būdingos ir dinastijos – senelis, tėvas, sūnus ar dukra. Miškininko profesija – viena iš tokių. Čia pasirinkimą lemia pašaukimas, meilė gamtai ir miškui, kuri buvo skiepijama nuo vaikystės.

Miškai užima 33,3 proc. šalies teritorijos. Lietuvos miškų ištekliai – plotai ir medienos tūriai nuolatos didėja, kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai savalaikiai atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus. Valstybinių miškų visų sumokamų mokesčių santykis su gautomis pajamomis yra 42 proc. (didžiausias procentas Europoje), nekalbant apie didžiulę pažangą kituose miškininkystės baruose, sukurtą pažangą miškų atkūrimo sistemą ir dar daug kitų itin svarbių darbų. Ūkininkaujama miškuose taip, kad didėtų jų ekonominė, ekologinė ir socialinė vertė.

Tai įvertino ir 2012 m. spalį pareiškė Jeilio (JAV) universiteto mokslininkai, paskelbdami kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą: Lietuva – geriausiai miškus saugojanti ir tvarkanti valstybė pasaulyje! Mokslininkams atliekant 10–15 metų miškų išsaugojimo vertinimą, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiai; miško kirtimai; miškingumo pokyčiai.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, suprasdama miškų svarbą, šiais metais kovo 21-ą dieną paskelbė Pasauline miškų diena. Visos šalys skatinamos tiek nacionaliniu tiek tarptautiniu mastu organizuoti įvairią veiklą, susijusią su miškų sodinimu, skatinama parodyti pasauliui, kaip pasodinti medžiai, miškai pozityviai keičia gyvenamąją aplinką.

Mediena – toli gražu ne vienintelė miško teikiama nauda. Mokslininkų vertinimu, ji sudaro tik nedidelę girių naudos dalį, kurią gerokai pranoksta kitos, žmonijai ne mažiau svarbios vertybės. Lietuvos miškai turtingi savo biologine įvairove, reikšmingi socialine verte. Juose įrengiami ir prižiūrimi rekreaciniai objektai, dalis jų pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Lietuvos girios ženkliai prisideda prie anglies dioksido mažinimo, saugo ir maitina upių, ežerų vandenis, sergsti nuo erozijos dirvožemį, puošia ir praturtina visos šalies kraštovaizdį.

Ir pačiame atokiausiame Lietuvos kampelyje šiandien rasime girininkiją ir girininką, kuris rūpinasi ten augančiais valstybiniais miškais, bendrauja su vietos gyventojais, globoja jaunuosius miško bičiulius: drauge sodina medelius, tvarko miškus nuo šiukšlių, žiemą globoja paukštelius, žvėrelius. Vaikai nori bendravimo, veiklos miške, pagyrimo, dėmesio. Nuo vaikystės būdami miško bičiuliais, matydami girininko darbą, išmoksta pajausti mišką, o kartais – pasirinkti tą nelengvą, tačiau prasmingą miškininko profesinį kelią. AM Visuomenės informavimo skyrius.