Šią žiemą Šilutės rajone šiluma bus pigesnė

siluma laisves kv 5Tie Šilutės rajono gyventojai, kurių butai šildomi centralizuotai, šią žiemą gali pasitikti su geresne nuotaika – “Šilutės šilumos tinklų” gaminama šiluma šiemet bus 9 proc. pigesnė nei pernai: pernai mokėjome 26,1 ct/kWh, šiemet kaina bus 23,50 ct/kWh.

Pasak šios įmonės vadovo Algio Šaulio, dabar “Šilutės šilumos tinklai” užima 12 vietą pagal geriausius šilumos kainos rodiklius Lietuvoje. Tai nėra riba siekti dar geresnio rezultato – planuojama kitą šildymo sezoną tiekti dar 1,5 ct/kWh pigesnę šilumą.

Turi į ką lygiuotis

Šiluma pinga todėl, kad šilumos gamintojams pavyko nupirkti pigesnio biokuro. Biokuro pirkimo konkursas įvyko anksčiau nei įprasta, ir sutartis su biokuro tiekėju buvo pasirašyta palankesnėmis Šilutės įmonei sąlygomis.

UAB “Šilutės šilumos tinklai” direktorius A.Šaulys “Šilutės naujienoms” sakė, kad analizuojant pigiausią šilumą tiekiančių Lietuvos šilumos gamintojų rodiklius, akivaizdu, kad tai yra įmonės, kurios naudoja biokurą ir yra visiškai atsisakiusios ar minimaliai naudoja mazutą ar akmens anglį.

Pasak A.Šaulio, pavyzdys Lietuvos šilumos gamintojams yra Molėtų šilumininkai, kurių pagaminta šiluma kainuoja

17,13 ct/kWh. Visa šiluma Molėtuose gaunama naudojant biokurą. Molėtiškiai biokuro katilus pradėjo naudoti bene 8 metais anksčiau nei šilutiškiai.

Šiluma taip pat atpigo Tauragėje, Lazdijuose, Raseiniuose ir kituose mažesniuose miestuose.

Tuo tarpu kituose miestuose nuotaikos ne tokios džiugios. Pavyzdžiui, Kaune ir Klaipėdoje šilumos kaina padidėjo net 18 proc.
Brangiausia šilumos kilovatvalandė (su PVM) rugsėjį užfiksuota Pakruojyje – 37,30 ct. Tai yra Lietuvos rekordas.

Nestovi vietoje

“Šilutės šilumos tinklai” savo katilines pritaikyti biokuro naudojimui pradėjo prieš dešimtmetį. Į katilinių rekonstrukcijas investuotos Savivaldybės, valstybės ir bendrovės uždirbtos lėšos.

Įmonė įrengė ekonomaizerį, “sugaudantį” šilumą kaminuose. Ši naujovė leidžia panaudoti šilumą, kuri iki tol išgaruodavo per kaminą. Tai perpus sumažino mazuto sunaudojimą.

Dabar “Šilutės šilumos tinklų” kuro poreikis yra toks: 89,5 proc. – biokuras, o likusi dalis – mazutas.

Pasak A.Šaulio, dar daugiau sumažinti šilumos kainą pavyks kitą šildymo sezoną, kai Šilutės centrinėje katilinėje bus sumontuotas naujas 10 MW galios biokuro katilas. Tuomet šilumos tiekėjai galės visiškai atsisakyti mazuto. Įmonės ekonomistų skaičiavimais, kai centrinė katilinė bus kūrenama vien biokuru, centralizuotos šilumos kaina rajone sumažės dar bent 1,5 ct/kWh.

Naujam biokuro katilui vieta jau paruošta. Jis kainuos apie 6,5 mln. litų, pusę šios sumos dengs valstybė.

“Šilutės naujienų” redakcija dažnai išklauso šilutiškių priekaištų, kad jie už butų šildymą kasmet moka vis daugiau, nors šilumos kaina nedidėjo ar net buvo mažinama.

Pasak A.Šaulio, didžiausius šilumos nuostolius patiria tie žmonės, kurie gyvena nesandariuose ir neapšiltintuose namuose. Kiek šilumos kainą mažintum, “kiaurų” pastatų savininkai naudos beveik nepajunta.

Todėl gyventojai, norintys gyventi šiltai ir gauti mažesnes sąskaitas, turi ieškoti galimybių renovuoti savo namus. Tenka tik apgailestauti, kad Šilutės mieste kol kas renovuotas tik vienas daugiabutis pastatas. Gyventojai nesiryžta, o gal ir neturi sąlygų pasinaudoti valstybės parama, kad savo namus paverstų šilumą saugančiais namais.

Silutes naujienu LOGO

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.