Gimdos mioma
Gimdos mioma – nepiktybinis navikas, dažniausiai išsivystantis gimdos raumeniniame sluoksnyje – miometriume. Tai viena iš dažniausių gerybinių ginekologinių ligų vaisingo amžiaus moterims. Tikslus miomų atsiradimo mechanizmas nėra žinomas, manoma, kad jos susiję su moters lytinių hormonų (estrogeno ir progesterono) poveikiu. Pasak gydytojo M. Buitkaus, nemažai moterų (ypač 30-50 metų) net neįtaria, kad turi gimdos miomas, kol jos nustatomos atsitiktinai ginekologinio ištyrimo metu.
Daugelis miomų yra besimptomės, tačiau dažniausiai sukeliami ir moteris varginantys simptomai yra gausios, ilgos ir skausmingos menstruacijos, tarpmenstruaciniai kraujavimai, dubens spaudimo/sunkumo jausmas, jei mioma labai didelė – dažnas šlapinimasis ir/ar vidurių užkietėjimas dėl spaudimo į aplinkinius mažojo dubens organus. Taip pat, priklausomai nuo miomos dydžio ir lokalizacijos, ji gali būti nevaisingumo ar nėštumo komplikacijų priežastis.
Pagrindiniai rizikos faktoriai, kurie leidžia įtarti šią diagnozę: paveldimumas (jei motinai ar seseriai nustatytos miomos), ankstyva menstruacijų pradžia bei vėlyvesnis pirmasis nėštumas. Įtarus šią patologiją, pirminis diagnostikos metodas yra echoskopija, kuris atliekamas per pilvo sieną ar transvaginaliai. Vėliau atliekamas dubens magnetinio rezonanso tyrimas, kuriuo tiksliai nustatomas miomos dydis, lokalizacija, santykis su aplinkiniais audiniais bei atliekama darinio diferenciacija nuo kitų susirgimų.
Gydymo metodai
Dažniausiai moterys pirmiausia kreipiasi pas akušerius – ginekologus dėl išvardintų simptomų. Atlikus apžiūrą, tyrimus bei patvirtinus gimdos miomos diagnozę, pacientei sudaromas gydymo planas. Šiuolaikinėje medicinoje yra trys pagrindiniai gydymo metodai. Pirmasis medikamentinis gydymas – hormonų terapija. Vartojant hormoninius preparatus yra sukeliamas į menopauzę panašus poveikis tam, kad pristabdytų miomos augimą, tačiau mioma niekur nedingsta, o tik prislopinama. Nutraukus medikamentų vartojimą, su mioma susiję simptomai dažnai atsinaujina. Antrasis metodas, ginekologų vadinamas „auksiniu standartu“, tai chirurginė intervencija, kuri, priklausomai nuo miomos lokalizacijos ir dydžio, gali būti minimaliai invazyvi – miomektomija – kuomet selektyviai išoperuojama tik mioma iš gimdos, ar radikali – histerektomija, kai pašalinama visa gimda.
Trečiasis metodas – gimdos arterijų embolizacija. “Šios minimaliai invazyvios procedūros metu per mažą, apie 2 mm pločio skylutę kirkšnies srityje, punktavus arteriją specialiu pravedėju ir nukreipiančiųjų kateterių pagalba nukeliaujame į gimdą maitinančias arterijas ir jas selektyviai embolizuojame – užkemšame arterijų spindį specialiomis priemonėmis, kurios sustabdo kraujo tėkmę į gimdą, bei tuo pačiu ir į pačią miomą“, – apibūdina M. Buitkus. Po šios operacijos mioma, negaudama kraujotakos, sunyksta, o kartu su ja dingsta ir moteris varginę simptomai.
Pacientės neinformuojamos
„Kodėl to nedarome? – klausia gydytojas ir pats atsako: – „ Neatsiunčiamos pacientės mūsų konsultacijai dėl gimdos arterijų embolizacijos, nes jas iki šiol gydo akušeriai ginekologai, anksčiau išvardintais pirmaisiais dviem gydymo metodais, kartais taikydami net ir radikalų gydymą“.
Anot gydytojo, miomų embolizacija – minimaliai invazyvus, turintis gerus klinikinius rezultatus bei minimalią komplikacijų riziką gydymo metodas, kurio potencialas dažnai lieka neišnaudotas dėl moterų neinformuotumo. Todėl apmaudu, kad pacientės dažnai nežino apie šį gydymą.
Po šios operacijos ženkliai sumažėja ar net visai išnyksta kraujavimas, gerėja moters gyvenimo kokybė. Pasirinkus šį gydymo metodą moteris gauna neįkainuojamą privalumą – yra išsaugoma gimda – „antroji moters širdis“. Vienintelis nemalonumas, kuris pasireiškia po procedūros – iki kelių parų varginantis skausmas, atsiradęs sukėlus gimdoje išemiją. Bet tai koreguojama nuskausminamųjų ir kitų medikamentų deriniais, o vėliau nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
Gimdos miomos embolizacija, jei ir būtų nesėkminga, ją galima kartoti arba pabandyti kitą gydymą. Tačiau po radikalios histerektomijos – gimdos pašalinimo operacijos, kelio atgal nėra.
Po gimdos miomos embolizacijos pacientės gana greitai grįžta namo, atsistatymo periodas yra trumpas ir moterys greitai gali grįžti į visavertį gyvenimą. Todėl svarbu, kad moterys žinotų apie šį gydymo metodą ir pasirinktų joms labiausiai priimtiną gydymo variantą.
Šiaulių ligoninės inf.