Kiekvienas iš mūsų turime auginti savo nendrę, sudėdami į ją viską, ką mokame geriausiai. Tada nendrė gali tapti net sidabrinė!
Tokią sidabrinę nendrę išaugino ir visą savo gyvenimą sudėjo Mintaras SMELEVIČIUS, tūkstančių šilutiškių mylimas pedagogas, šimtams mokinių širdyse pasėjęs gėrio ir kūrybos sėklą, meninio žodžio skaitovas, eilių ir dainų kūrėjas, renginių režisierius ir vedėjas, Šilutės Sąjūdžio balsas. Šis kūrėjas neabejotinai gali būti vadinamas ir Šilutės rajono Laisvės šaukliu, nepailstamai iš visų tribūnų kvietęs žmones neprarasti dvasingumo, sąžinės, patriotiškumo, eiti kartu su Lietuva visada, bet kokiomis aplinkybėmis.
Kovo 11-ąją šimtai šilutiškių sveikino 2011-ųjų metų „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatu tapusį M.Smelevičių ir skyrė jam meilės, pagarbos ir padėkos žodžius.
Prisilietė prie daugumos gyvenimų
Į 22-ąjį laisvos Lietuvos gimtadienį šilutiškiai rinkosi ypatingos nuotaikos. Visi džiaugėsi, kad garbingiausias rajono apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – bus įteiktas žmogui, prisilietusiam prie didžiosios daugumos šilutiškių gyvenimų.
Per kelis pedagoginio darbo dešimtmečius jis sugebėjo į jaunuolių lūpas įdėti ir lyrinę, ir patriotinę poeziją, giliais ir prasmingais žodžiais palydėjo į gyvenimą ne vieną jauną šeimą, kūrė spektaklius, skaitė poeziją, sielos jausmus atvėrė jautrioje savo kūryboje (2007 m. išleido eilėraščių rinktinę „Būsiu“), režisavo renginius, buvo publiką pavergiantis įvairių renginių vedėjas. Jis ne tik stovėjo prie Šilutės Sąjūdžio ištakų, bet ir mūsų krašto žmonių buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą 1988 metais.
Iškilmių vedėja Ingrida Jokšienė neabejojo, kad kiekvienas žmogus yra ypatingas kūrinys – kiekvienas esame daina, žodis, romanas, muzika ar paveikslas, iš kurių mes visi kuriame Lietuvą, piešiame savitą jos veidą.
Jos mintis tęsė jaunimas – Vydūno ir Pirmosios gimnazijų gimnazistai, atsivėrę, ką jiems reiškia Laisvė, Lietuva, Tėvynė.
„Pasaulis būtų pilkas, jei žmogus nebūtų laisvas ir bijotų pakelti galvą aukščiau, nei nurodyta“, – laisvo žmogaus privalumus įžvelgė moksleivė.
„Augu Lietuvoje. Augu su Lietuva. Toli skristi neketinu. Gyvensiu čia, su Lietuva“, – neabejojo kita abiturientė.
Rajono vadovų vardu švenčiančią bendruomenę sveikino mero pavaduotojas Vaidas Pavilonis, pabrėžęs, kad tautos iškovota laisvė garantuoja, jog išliks lietuvių kalba, kultūra, paveldas, išliks Lietuva.
Neįvertintas kultūros disidentas
Vicemeras ir „Sidabrinės nendrės“ premijos komiteto pirmininkas Juozas Sauspreškis paskelbė ir apdovanojo šių metų laureatą – M.Smelevičių.
Aukštai iškelta „Sidabrinė nendrė“ – matoma, trokštama, siekiama, įpareigojanti ir garbinama. Tokią „Sidabrinę nendrę“ M.Smelevičiaus rankose mato visi, kurie turėjo laimę prisiliesti prie laureato veiklos ir kūrybos.
„Didžiuojamės, kad mūsų mokykloje dirbo šis ilgametis pedagogas, nusipelnęs mokytojas“; „Jūs buvote toks mokytojas, kuris mokė, ką reikia daryti, o ne ko nedaryti“; „Jūs nepastatėte namo, bet sukūrėte dvasingus sielos namus, pasodinote ne medį, o didžiulį kūrybos sodą, dovanojote mums sielovados knygą „Būsiu“. Tad būkite su mumis visada“; „Kartu su savo režisuotais ir vestais renginiais Jūs palikote mums dalelę savo sielos“; „Jūsų renginiuose visada buvo prasmingos tylos, svarių žodžių, gilios minties ir didelės meilės“; „Svarbiausia žmogui mokėti pasisemti iš dvasios aruodo ir tuo pat metu pačiam pildyti tą aruodą ateities kartoms. Jūsų dvasios turtų aruodas – kupinas“, – gražiausius prisiminimus, linkėjimus, sveikinimus M.Smelevičiui skyrė buvę kolegos iš Turizmo ir paslaugų verslo mokyklos, buvę mokiniai ir dabartinis mokyklos jaunimas, miesto valdžia, saviveiklos kolektyvai, kultūros žmonės, bičiuliai.
Ilgai neįvertintu kultūros disidentu pavadino jį buvęs mokinys, buvęs Sąjūdžio bendražygis Jonas Purlys.
Kone iki žemės nusilenkė Šilutės bendruomenei sujaudintas M.Smelevičius. „Viską jau jums atidaviau. Dabar esu tik tiek. Džiaugiuosi, kad esu“, – dėkodamas ištarė sunkių ligų nepalaužtas laureatas.
Jam buvo skirtas ir jaunyste bei optimizmu trykštantis šventinis koncertas. Uždegančius ritmus dovanojo į Lietuvos čempiono titulą vėl ketinantis pretenduoti Šilutės meno mokyklos orkestras „Pamarys“, mažosios šokėjos. Puikią nuotaiką dovanojo Pirmosios gimnazijos gitaristų ansamblis, publiką pavergė Vydūno gimnazijos vaikinų kvartetas. Abejingų nepaliko laureato kūrybą skaitę Turizmo ir paslaugų verslo mokyklos skaitovai ir dainininkės, jautriai suskambėjo moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“. Publiką išjudino folkloro ansamblis „Verdainė“, o iš širdies išdainuoti Pamario himnu tapusią M.Smelevičiaus dainą visus ant kojų pakėlė ansamblis „Mingė“.
„Auginkime kiekvienas savo nendrę, kol ji taps sidabrinė“, – atsisveikindama dar kartą pakvietė šventės vedėja I.Jokšienė.
Nuotraukų albumas čia.