Be viso to paliekamos galimybės dažniau šilumininkams persvarstyti kainas už šildymą, o tai reiškia, kad neilgai trukus šildymas gali vėl brangti.
Svarstydami komitetuose šį sprendimo projektą, rajono politikai daug nediskutavo, išskyrus Socialinių reikalų komitetą. Anot pastarojo komiteto nario, istorijos mokytojo Algirdo Gečo, šiam sprendimo projektui jis nepritars. Kaip paaiškino A. Gečas, iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos „nuleisti“ pakeitimai ir visa sukurta sistema arba, politiko žodžiais, „schema“, šiuo atveju prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui. O šis sako: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.
Lankstesnė metodika
Apie kylančias kainas už centralizuotą šildymą jau rašėme „Šilutės naujienų“ spalio 25 d. numeryje. Priminsime, kad VERT 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu pakeitė šilumos kainų nustatymo metodiką ir apie tai informavo raštu „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovę.
Toks kainų perskaičiavimas nėra naujiena, nes beveik kasmet keičiasi kintamosios kainos skaičiavime formos. Pagal minėtų teisės aktų pakeitimus, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose bus taikoma vidutinė svertinė kuro kaina, apskaičiuojama atsižvelgiant į atitinkamos rūšies kuro struktūrą atitinkamą mėnesį. Minėtais pakeitimais atsisakoma fiksuotos kuro struktūros šilumos kainos kintamojoje dedamojoje ir dviejų mėnesių senumo kuro įsigijimo kainų taikymo apskaičiuojant galutines mėnesio šilumos kainas. Tokiu būdu siekiama sudaryti galimybes ūkio subjektams lanksčiau priimti sprendimus dėl optimalaus kuro įsigijimo būdo ir nustatyti optimalią kuro struktūrą skirtingais laikotarpiais.
Pagal Metodikos pakeitimus UAB „Šilutės šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kaina spalio mėn. didės 5,2 proc., Pinigine išraiška ji būtų 8,69 ct/kWh be PVM (9,47 ct/kWh su PVM), o pagal buvusias Metodikos nuostatas – 8,26 ct/kWh be PVM (9,00 ct/kWh su PVM).
Priminė šilumininkams galimybes
Rajono tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl besikeičiančios kainos už centralizuotą šildymą, politikai daug klausimų neturėjo. Tačiau kelis „kontrolinius“ klausimus atstovui iš UAB „Šilutės šilumos tinklai“ uždavė energetikoje patirties turintis politikas Audrius Endzinas. Jis pasiteiravo, kaip Šilutės šilumininkai ketina pažaboti kylančias kainas už elektrą ir ar nesvarsto priimti kokių sprendimų, kad būtų galima mažinti šiuos kaštus, naudojantis žaliąja energija. Deja, iš atsakymo buvo galima suprasti, kad mūsų krašto šilumos gamintojai turi daug svarbesnių problemų, todėl kol kas prisijungti prie žaliosios energijos jie neturi jokių lėšų, nes privalo grąžinti kelis senesnius įsiskolinimus.
Tuomet A. Endzinas priminė įstatymą, kuris šilumininkams šiek tiek „atrišo rankas“ ir jau leidžia nedidelę kuro dalį pirkti iš mažųjų tiekėjų. Pas juos šiandien kuras yra gerokai pigesnis, nei biržoje, iš kur jį šiuo metu ir perka UAB „Šilutės šilumos tinklai“. Anot A. Endzino, nors ir leidžiama nedidelę dalį kuro pirkti tiesiogiai, o ne per tarpininką, kuris jį pabrangina, jau būtų irgi didžiulė finansinė pagalba, padedanti sutaupyti.
„Deja, situacija šiandien tokia, kad biržoje kuras bent 30 proc. brangesnis. Tačiau įstatymas numato kad ir nedidelį, bet šiai dienai svarbų kainos atžvilgiu kiekį pirkti ir iš mažųjų tiekėjų“, – sakė A. Endzinas, tarsi užsimindamas, kad stebės šilumininkus, ar jie moka būti lankstūs tokiame skaudžiame energetikos kainų iššūkio etape.
Pasipiktino ir nepritarė
Svarstant sprendimo projektą apie šilumos kainų nustatymą, savo nuomonę išsakė ir A. Gečas. Jis prisipažino, kad šio sprendimo nepalaiko ir už jį nebalsuos. A. Gečo balse nuskambėjo ir šioks toks nusivylimas bei nuostaba, kodėl apskritai rajono politikams čia nekyla jokių klausimų. O jų, anot A. Gečo, yra daug, juolab, kad šiame sprendime galimai yra ir nusižengiama LR Konstitucijai.
„Nebalsuoju tuo klausimu, o labiau esu prieš jį. Aš manau, kad šis klausimas ir projektas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Būtent 5 straipsnis akivaizdžiai įpareigoja mus ir sako, kad „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, – sakė A. Gečas. Anot jo, esant tokiai situacijai – sunkmečiui – ir siūlant sprendimų projektus, kaip šis, kuris susijęs su šildymo kainos kėlimu, valdžios įstaigos, jį priimdamos, jau netarnauja žmonėms.
Politikas A. Gečas neslėpė nusivylimo, kad sukurtas bendras įstatymas didžiuosius šilumininkus suvaržė iki absurdo. „Pagal įstatymą kuro didžioji dauguma perkama iš biržos. Deja, toks kuras, patekdamas į biržą, jau pabrangsta kone dvigubai ar net daugiau. Tokiu atveju bendrovė neturi jokių galimybių pirkti pigesnį kurą iš smulkiųjų gamintojų“, – sakė politikas. Anot jo, tokia tvarka, kurią priėmė Seimas ir Vyriausybė, neatstovauja žmonių interesams, o tik duoda galimybes tarpininkams uždirbti ir klestėti.
„Pritardami šiam sprendimo projektui, mes iš esmės patvirtiname ir pritariame schemai, kuri prieštarauja mūsų žmonėms ir galimai yra prieštaringa LR Konstitucijai“, – sakė A. Gečas.
Vis dėlto priimant galutinį šį sprendimo projektą iš 22 Tarybos narių prieštaraujančiųjų nebuvo: „už“ balsavo 17, „susilaikė“ – 5.