Žiema jau įpusėjo, o įprasto tokiu metu sniego pakloto, apšalusių palangių ir stipresnio šalčio buvo vos kelias dienas.
Žmonės, patys šildantys savo namus, ir tie, kurie gauna sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šilumą, džiaugiasi, kad sutaupo kuro ir pinigų.
O kaip tokią žiemą „myli“ komunalinių paslaugų, kelių priežiūros, šilumos gamybos, kuro prekybos įmonės? Kaip valdininkai planuoja panaudoti lėšas, sutaupytas dėl to, kad nereikėjo valyti sniego?
Komunalininkai šluoja gatves ir atostogauja
UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad besniegė žiema, be abejonės, paplonino įmonės piniginę – per lapkritį ir gruodį įmonė uždirbo 40 tūkst. litų mažiau nei įprastomis žiemomis. Sniego šalinimas, šaligatvių tvarkymas ankstesniais metais pridėdavo darbo ir, žinoma, daugiau galvos skausmo. Šiemet žiema slenka be didesnių rūpesčių.
Tačiau bendrovė turi darbo ir be sniego valymo ar druskos barstymo ant kelių ir šaligatvių. Pasak A.Benkunsko, šilutiškiai tikriausiai pastebi, kad mūsų miesto gatvės, šaligatviai bei vejos šią žiemą yra itin švarūs. Įmonė pagal sutartį be priekaištų vykdo įsipareigojimus Šilutės seniūnijai.
Kai nebuvo sniego ir darbo rankų reikėjo mažiau, bendrovė dalį savo darbuotojų leido kasmetinių mokamų atostogų. Kai kurie darbuotojai gavo apmokamų laisvadienių, nes anksčiau dirbo viršvalandžius. Taigi, pasak A.Benkunsko, bendrovė savo darbuotojų branduolį saugo ir žmonių iš darbo neatleidinėja, nors šią žiemą pajamų turi mažiau.
Sutaupys konkretiems darbams
Praėjusią savaitę kalbinti kelininkai taip pat džiaugėsi, kad šių metų žiema labiau panaši į užsitęsusį rudenį. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas sakė, kad tokiu metu, kai įprastai tekdavo stumdyti ir šalinti sniegus, druska barstyti apledijusius kelius, dabar kelininkams dažniausiai tenka tvarkyti kelkraščius, šalinti nereikalingus pakelės medžius ir t.t.
Pasak A.Jakubausko, kelininkai mielai taupo kelių priežiūros lėšas, kurias įprastai tekdavo išleisti sniegui valyti.
Sutaupytos lėšos bus panaudotos kelių priežiūrai visus metus – daugiau pinigų bus galima skirti greideriavimui, asfalto duobių lopymui, dangos atnaujinimui. Todėl, galima sakyti, kad šiltesnė žiema mums visiems bus į naudą.
Beje, praėjusiais metais, sausio vidury, Šilutės kraštą kankino jau antroji potvynio banga. Per praėjusius metus Šilutės kelių tarnyba daugiau nei 40 dienų kėlė lengvuosius automobilius per apsemtą Šilutės – Rusnės kelią. Už tą darbą gavo 200 tūkst. litų papildomų lėšų iš Vyriausybės rezervo fondo.
A.Jakubauskas nebuvo linkęs skaičiuoti sutaupytų lėšų – juk žiema tik įpusėjo ir dar gali pateikti įvairių siurprizų (lyg tyčia – pirmadienį jau pasnigo ir pašalo). Jo atmintyje yra 2010 metų pavyzdys, kai gruodžio mėnesį sniego tiek privertė, jog per vieną mėnesį „ištirpo“ per visus metus sutaupytas 1 mln. litų.
Dėl šalčių užpirktų Mišias
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys „Šilutės naujienoms“ juokavo, kad jau yra pasirengęs bažnyčioje užpirkti šv. Mišias, kad tik sugrįžtų normali žiema. Jis guodėsi, jog 2013 metų lakričio mėnesį įmonė pardavė 24 proc. mažiau šilumos energijos negu 2012 m. lapkritį, o gruodį – net 27,1 proc. mažiau.
Šilutės šilumininkų pajamas sumažino ir tai, kad nuo 2014 metų sausio mėnesio atpigo šiluma. Įmonėje įdiegus pažangias šilumos gavybos technologijas, Energetikos ir kainų kontrolės komisija įmonėje pagamintos šilumos kainą sumažino nuo 23,53 ct už vieną kilovatvalandę iki 20,19 ct.
A.Šaulys mano, kad per metus ar kelis suvartojamos šilumos kiekiai susireguliuos. Nerimą kelia įmonės paimtas 5 mln. litų kreditas, kurio reikėjo statant naująjį biokatilą. Toks šilumos suvartojimo, o tuo pačiu ir įmonės pajamų kritimas nebuvo planuotas.
Seniūnams rūpesčių mažiau
Savivaldybės Ūkio skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Oželis sakė, kad pernai rajono seniūnijų vietinės reikšmės kelių priežiūrai buvo skirta 2,788 mln. litų. Panaši suma planuojama ir 2014 metams, nors ji dar nėra paskirta.
Iš kelių priežiūrai skirtų pinigų pernai 438 tūkst. litų buvo skirta sniegui tvarkyti, šaligatvių ir kelių barstymui druska.
Šiemet iki žiemos vidurio minėtoms išlaidoms pinigų nereikėjo eikvoti. Tačiau M.Oželis dar nedrįsta planuoti, kur naudos sutaupytas lėšas, – žiema dar nesibaigė. Jo nuomone, jei ir pavyks sutaupyti apie 200 tūkst. litų, nauda nebus itin didelė, nes už tokią sumą galima atnaujinti tik apie 1 kilometrą asfaltuoto kelio.
Šilutės seniūnija įprastai gauna apie 500 tūkst. litų jai priklausantiems vietinės reikšmės keliams prižiūrėti. Seniūnas Raimondas Steponkus mano, kad šiemet gali pavykti sutaupyti kelias dešimtis tūkstančių litų. Tuos pinigus panaudotų kitiems kelių priežiūros darbams.
Kiti rajono seniūnai yra patenkinti, kad viena, kita dešimtis tūkstančių litų susitaupys. Jie džiaugiasi, kad bent porą mėnesių šią žiemą nebuvo ekstremalių situacijų, kad reikėtų gelbėti įstrigusius moksleivių autobusus, ūkininkų pienvežius ar visuomeninį transportą.