500-mečio ambasadorius nuogąstavo, ar estakada nepražudys potvynių egzotikos?
Lietuvos mokslų akademija, vienijanti geriausius šalies mokslininkus, įvairių sričių ekspertus, pradėjo aktyviai bendrauti su Šilutės r. savivaldybe. Penktadienį šilutiškių delegacija lankėsi LMA Vilniuje, pristatė parodas, skaitė pranešimus mokslininkų bendruomenei.
Gabiausi ir darbščiausi rajono gimnazijų moksleiviai turėjo galimybę sudalyvauti net trijose ekskursijose: Valdovų rūmuose, farmacijos įmonėje ir mokomojoje lazerių laboratorijoje.
Įteikė progines 500-mečio regalijas
Pernai birželio 1 d. pasirašytoje LMA ir Šilutės r. savivaldybės bendradarbiavimo sutartyje numatyta remti bei skatinti tarpusavio ryšius, keistis aktualia informacija, mokslinio darbo rezultatų pritaikymu Savivaldybėje. Taip siekiama bendromis jėgomis, išanalizavus padėtį, surasti perspektyviausius regiono plėtros variantus.
Šiemet sausį įvyko atsakomasis vizitas – LMA atstovų delegacija lankėsi Šilutėje, Švėkšnoje, įstaigose vyko diskusijos, konsultacijos, bendravimas su specialistais.
Penktadienį LMA vykusioje Šilutės dienoje „Demokratiškumo, verslumo, raiškos įvairovės siekiamybės Šilutės krašte“ plenarinius pranešimus aktualiais Šilutės rajonui klausimais skaitė mokslininkai, Šilutės rajono atstovai. Koncertavo Šilutės r. meno mokyklos styginių kvartetas, ansamblis „Ramytė“.
Bibliotekininkai pristatė parodas „Dvidešimtmečio knyga ir knygininkai“ ir „Šilutė 500“, veikė keliaujantis Šilutės knygynėlis.
Šilutės r. meras Virgilijus Pozingis LMA prezidentui prof. Valdemarui Razumui ir nuolatiniam Šilutės rėmėjui, LMA vyr. moksliniam sekretoriui, Šilutės 500-mečio ambasadoriui prof. Domui Kaunui įteikė progines Šilutės 500 metų monetas.
Šilutės rajonas plėtos atsinaujinančią energetiką
Meras V.Pozingis mokslininkams išsamiai pristatė šiandieninę Šilutę ir jai kylančius iššūkius, kalbėjo apie rajono investicinius projektus, vystymosi perspektyvas, aplinkosaugos problemas. Mero pranešimas sulaukė daugiausia auditorijos susidomėjimo ir klausimų.
„Sėkmingam turizmui plėtoti reikia ne tik lankomų objektų, pramogų ar sutvarkytos infrastruktūros, bet ir visomis prasmėmis švarios bei saugios aplinkos, gyventojų bendruomeniškumo“, – kalbėjo rajono vadovas.
V.Pozingis atkreipė dėmesį, jog dalis gyventojų nerimauja dėl vėjo jėgainių keliamo triukšmo, tačiau rajono politikai nesiruošia atsisakyti remti ir plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius. Meras pateikė pavyzdį, jog 18 a., kai tik buvo pradėti statyti pylimai ir siurbliai, žmonės taip pat galėjo prieštarauti dėl „niokojamos gamtos“.
„Vėjo jėgainės taip pat keičia kraštovaizdį, kaip kažkada pylimai ar vandens srautų sureguliavimas. Šiuo atveju didžiausia pagalba būtų jūsų, gerbiami akademikai, aiški, moksliškai pagrįsta nuomonė dėl vėjo jėgainių plėtros, dėl polderių sistemų ir užliejamų pievų panaudojimo, dėl žmogaus ir gamtinės aplinkos santykio“, – konkrečios pagalbos gaires įvardijo V.Pozingis. Su mokslininkų pagalba tikimasi iššūkius įveikti greičiau ir lengviau.
Estakada Šilutę padarys „nematoma“?
Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorius Aleksas Jakštas, prieš pristatydamas alternatyvius energetinius šaltinius, atkreipė dėmesį, kad Šilutė yra vienas iš paskutiniųjų miestų, kuriame įgyvendintas biokuru kūrenamos kogeneracinės jėgainės projektas. Pasak jo, tai labai sveikintinas dalykas.
Aktualią Šilutės r. problemą palietė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas pranešime „Klaipėdos apskrities kelių plėtros strategija“. Specialistas pastebėjo, jog vienas avaringiausių kelių yra iš Šilutės į Klaipėdą. Per 2012-2020 m. šiame kelyje planuojama įgyvendinti rekonstravimo ir plėtros projektą. Dabar ruošiamas specialusis planas, vykdomi projektavimo darbai.
Planuojama kelio rekonstrukcija iki greitkelio kategorijos. Numatomas šiuolaikiškas keturių eismo juostų kelias su lygiagrečiais keliais, kuriais važiuotų vietinis transportas. Atnaujintuoju keliu galėtų važiuoti tik tranzitinis transportas, greitai važiuoti automobiliai ilgesniu atstumu. Tuo pačiu numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai.
A.Janušauskas palietė ir Šilutės kraštui aktualų estakados klausimą. Jis informavo, jog šiuo metu parengta dalis estakados projekto (už 250 tūkst. Lt). Projektas perduotas Kelių direkcijai. Kadangi estakados projektas dar neparengtas iki galo, objekto kaina nėra aiški. Šiandien niekas negali pasakyti, kada estakada bus pastatyta.
„Jeigu jūs pastatysite estakadą, tai Šilutė iš televizijos ekranų išnyks. Potvyniai mums – pagrindinis reportažas“, – replikavo D.Kaunas.
Kiek teisybės Ž.Žvagulio dainose?
Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė, padedama folkloro ansamblio „Ramytė“, pristatė lietuvininkų tarmę ir jos išlikimo klausimą. Pranešimą šia tema taip pat skaitė kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė prof. Danguolė Mikulėnienė.
Po pranešimo profesorei užduotas ir su populiariąja kultūra susijęs klausimas. Lietuvininkų bendrijos atstovas teiravosi, kiek tiesos yra savo žemaitiškas šaknis pabrėžiančio dainininko Žilvino Žvagulo tekste, kur jis dainuoja „viskas puiku, fain, kas Žemaitijuo“ ir dainos pradžioje sako: „Juodkrantėj ir Nidoj – geriausi unguriai“. Ar tai tikrai yra Žemaitija?
Kalbininkė D.Mikulėnienė sakė, jog yra kultūros porūšiai, o kai kurios tarmės bei jų atstovai būna agresyvūs. Dėl to ribos tarp etnografinių regionų kinta, tai yra gyvas procesas. Pasak profesorės, Ž.Žvagulio apdainuojami dalykai neatspindi tikrosios etninės padėties ir skirti masėms.
D.Mikulėnienė siūlė diegti naują madą – domėtis savo tarme ir kalbėti tarmiškai.
Pranešimą apie senąsias Šilutės krašto kapines skaitė prof. D.Kaunas. Šilutiškis istorikas Darius Barasa virtualiai pristatė Mažosios Lietuvos kapines.
Gimnazistai lankėsi Valdovų rūmuose ir lazerių laboratorijoje
Rajono gimnazijų moksleiviai buvo pakviesti į ekskursijas. Archeologas Egidijus Ožalas gimnazistus vedžiojo po Valdovų rūmus, pristatydamas taip dažnai viešojoje erdvėje aptarinėjamą ir kontraversiškai vertinamą objektą.
Archeologas pasakojo, jog Valdovų rūmų tyrimų metu per daugiau nei 20 metų iš viso surasta apie pusę milijono archeologinių radinių. Pagal kiekį tai būtų tiek pat, kiek yra Nacionalinio muziejaus archeologijos fonduose.
Šiuo metu Valdovų rūmuose nėra nė vieno tikro daikto. Tai, kas matoma, – grindų plytelės, papuošimai, krosnys, kokliai, langai – padaryti pagal tikrų daiktų kopijas. Autentiški daiktai bus eksponuojami salėse pagal laikmetį.
E.Ožalo nuomone, Valdovų rūmai yra Lietuvos galybės ir pasididžiavimo vertas dalykas, tik tą ne visi supranta ar nori suprasti. Pasak archeologo, rūmus planuojama baigti per 10 metų.
Itin išsamiai gimnazistams pristatyta biotechnologinės farmacijos įmonė „Sicor Biotech“. Ji kuria ir gamina vaistines medžiagas, naudodama rekombinantinių mikroorganizmų ir žinduolių ląsteles. Kuriami vaistai, padedantys gydyti įvairių rūšių onkologines, virusines ligas, taip pat augimo sutrikimus.
Šiuo metu „Sicor Biotech“ dirbančių biotechnologų sukurti vaistiniai preparatai parduodami daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių.
Abiturientai taip pat apsilankė Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedroje esančioje mokomojoje laboratorijoje. Ten apie lazerių veikimą, Lietuvos pirmavimą lazerių technologijų srityje pasakojo katedros docentas, laboratorijos vedėjas dr. Aidas Matijošius.