Šilutės rajone renovuojamas 21 daugiabutis namas. Iš jų 4 pastatų savininkai atnaujinimo metu nutarė įdiegti modernią rekuperacinę vėdinimo sistemą. Pirmieji šia sistema ėmė naudotis renovuoto Lietuvininkų g. 14 A namo gyventojai.
Šviežias oras be dulkių ir alergenų
Atnaujinti pastatai gerokai sandaresni už vėjo perpučiamus senus daugiabučius, todėl renovuotų namų patalpas būtina tinkamai vėdinti.
Pagal galiojantį statybos techninį reglamentą Lietuvoje B ir C klasės gyvenamiesiems pastatams oro apykaita per valandą neturėtų viršyti 1,5 karto. Didžioji dalis renovuotų šalies daugiabučių priskiriami C energinio naudingumo klasei.
Įprastai daugiabučiuose namuose vėdinimas užtikrinamas tik per ventiliacinius takus, langus bei orlaides, tačiau per šiuos kanalus patenkantis srautas nei valomas, nei filtruojamas. Skaičiuojama, kad netinkamai vėdinamose patalpose oro tarša gali būti iki 100 kartų didesnė nei lauke, nes kartu su nefiltruojamu gryno oro gūsiu į kambarius patenka ir dulkės, vabzdžiai, alergenai. Jei kambariai vėdinami atidarant langus, žiemą per juos iškeliauja didelė dalis brangios šilumos. Nevėdinant visai pridvisęs oras ir perteklinė drėgmė sudaro palankias sąlygas pelėsiui kauptis.
Vienas labiausiai pasiteisinančių sprendimų – renovuojamuose namuose įdiegti rekuperacinę sistemą. Tai – mechaninis patalpų vėdinimas, kurio metu iki 95% šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti. Taigi taupant šilumą gerinama butų oro kokybė.
Lietuvininkų g. 14A pastato renovacija baigta šių metų sausį. Tai pirmasis savivaldybės iniciatyva baigtas renovuoti daugiabutis Šilutės rajone. Namo bendrijos pirmininkas Feliksas Degutis „Šilutės naujienoms” patvirtino, kad gyventojai džiaugiasi atnaujinimo metu įdiegta rekuperacine vėdinimo sistema.
„Visi jau pamiršo, kaip atrodo rasoti miegamųjų kambarių ar virtuvės langai, o kai butuose nėra jokios drėgmės, nėra ir grėsmės, kad ant sienų rasis pelėsis. Šviežesniam orui gauti nebereikia atidarinėti langų – pats įrenginys užtikrina, kad į butus patektų šviežias ir jau pašildytas oras”, – privalumus vardijo F.Degutis.
Sutaupo šilumos energijos
Pasak šildymo ir vėdinimo sistemų specialisto Teisučio Avižinio, rekuperacinė sistema užtikrina ne tik būtiną šviežio oro kaitą, bet ir sutaupo apie 80 proc. šilumos energijos, kuri įprastai iškeliauja per pravertus langus ar orlaides.
Skaičiuojama, kad name, kuriame yra 50 butų, vien tik iš vėdinamo oro būtų sugrąžinta apie 17 kW šilumos energijos.
Mat vėdinant kambarius įprastu būdu: atlapojant langus ar naudojant orlaides, į patalpas neišvengiamai patenka ir šaltas oras, kurį tenka sušildyti. Tokiu būdu didėja gyventojų išlaidos už butų šildymą. Tai įrodo ir Lietuvininkų g. 14 A namo pavyzdys: po renovacijos šis daugiabutis sunaudoja beveik 75 proc. mažiau šilumos energijos.
Nors rekuperacinė vėdinimo sistema nėra privalomų pastato modernizavimo darbų sąraše, tačiau jos įrengimas, kaip ir kitų energiją taupančių priemonių diegimas, yra kompen-suojamas valstybės.
Jeigu atnaujinamo namo rangos darbų sutartys buvo pasirašytos iki š.m. kovo 31 dienos – valstybė kompensuoja 40 proc. visų renovacijos darbų. Pasirašiusiems vėliau skiriama 35 proc. valstybės parama.
Šia galimybe susidomėjo ne tik minėto Lietuvininkų g. 14 A namo gyventojai. Jų pavyzdžiu seka ir Cintijoniškių g. 5A, Liepų g. 19 ir Gluosnių g. 7 daugiabučių savininkai. Šiuose renovuojamuose pastatuose baigiami rekuperacinės sistemos diegimo darbai.
Užsakymo nr. PR0507