Mažosios Lietuvos kultūros židinyje Šilutėje – precedento neturinti situacija, vietos mokesčių mokėtojams galinti kainuoti dešimtis tūkstančių eurų, išmestų į balą. Kovo viduryje Šilutės senosiose evangelikų liuteronų kapinėse turėję prasidėti daugiau kaip keturių hektarų teritorijos tvarkybos darbai sustabdyti. Dėl to planuojama bylinėtis teismuose.
Šilutės rajono savivaldybės administracija iš vietos biudžeto skyrė lėšų ir gavo Europos Sąjungos (ES) finansavimą skverui su kapinėmis tvarkyti dar tuomet, kai ši teritorija formaliai nebuvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo departamentas (KPD) tai padarė, kai jau buvo pasirašyta darbų rangos sutartis. „Tad dabar galioja kitas apsaugos režimas – kapinėse nebegalima nieko daryti. Nei takų tiesti, kaip suplanuota, nei apšvietimo įrengti, nei krūmynų šalinti.
Kreipsimės į teismą. Savivaldybė jau išleido nemažai pinigų dokumentams parengti, o dėl žalos atlyginimo į meriją gali kreiptis konkursą laimėję rangovai, galbūt jau prisipirkę statybinių medžiagų. Užuot sutvarkius teritoriją, Šilutės rajono mokesčių mokėtojų pinigai bus paleisti vėjais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
Visuomenininkai atkerta, kad vietos valdžia esą gudravo – gavo lėšų ne kapinėms, o įprastai viešajai erdvei tvarkyti, todėl net takai neva suprojektuoti per pačias kapavietes, o darbai būtų vykdomi be jokios archeologų priežiūros, nesilaikant reikalavimo išsaugoti paveldo vertybes, atlikti istorinius tyrimus.
Pakeitė statusą
Prie Šilutės geležinkelio stoties plyti medžiais apaugęs skveras, kuriame dar 1832 metais buvo įrengtos evangelikų liuteronų kapinės. Jose palaidoti Mažosios Lietuvos šviesuoliai – knygininkas Carlas Wilhelmas Sekunna, knygų leidėjas Adolfas Friedrichas Stahlis ir kiti. Ilgą laiką šios kapinės buvo vadinamos miestelio kloaka: brūzgynuose, šabakštynuose žmonės pildavo šiukšles, o medžių kamienai būdavę prismaigstyti narkomanų švirkštų. Vėliau ši vieta bent minimaliai tvarkyta, tačiau didieji pokyčiai turėjo vykti šiais metais.
Šilutės rajono merijos užsakymu parengtas Lietuvininkų ir Tilžės gatvių „gretutinių teritorijų viešųjų erdvių sutvarkymo, suformuojant rekreacijai ir aktyviai miestiečių veiklai patrauklias erdves“, projektas. Pagal jį kapinių teritorijoje turėjo būti nutiesti natūralaus akmens skalda grįsti 2,5 ir 2,9 metro pločio takai, pastatyta 18 suoliukų ir tiek pat šiukšlių dėžių, įrengta 30 šviestuvų. Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo Remigijaus Budriko, vien dokumentų parengimas rajono mokesčių mokėtojams jau kainavo beveik 15 tūkst. eurų.
Gavus pinigų iš ES fondų, per konkursą parinktas per 211 tūkst. eurų vertės darbų rangovas. „Dabartinė žemės nuosavybė sudaro prielaidas Šilutės rajono savivaldybės administracijai netrukdomai įgyvendinti tvarkybos darbus. Teisinių apribojimų nėra nustatyta“, – rašoma projekte. Išties tuomet, kai buvo rengiami dokumentai, kapinių teritorija Kultūros vertybių registre nebuvo atskirai apibrėžta, o tik priklausė Šilutės miesto istorinei daliai.
„Jai buvo taikomi visiškai kitokie apribojimai ir reikalavimai nei įregistravus kapines ir nustačius objekto vertingąsias savybes“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Budrikas.
Registre kapinės atsirado tik šių metų kovo 12-ąją, po KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio. „Kitaip tariant, vežimas buvo pastatytas priešais arklį: kapines pripažino vertybe, įregistravo tada, kai jau pasirašėme visas sutartis, gautas statybos leidimas, įvyko rangos konkursas, darbininkai jau pradėjo darbus. Visą projektą buvo suderinęs ir KPD Klaipėdos skyrius“, – paaiškino V. Laurinaitis.
Pinigai į balą
Detalizuodamas situaciją R. Budrikas informavo, kad kapinių teritorijos techniniam projektui išleista per 11 tūkst. eurų, ekspertizei – per 3 tūkst. eurų. „Tai Šilutės rajono biudžeto pinigai. Dalį jų tikėjomės atgauti iš ES fondų, nes savivaldybė turės finansuoti tik 7,5 proc. viso projekto vertės. Dabar, regis, ne tik reikės grąžinti visus pinigus, bet ir didžiulių nuostolių patirsime dėl darbų, kurie nebebus vykdomi“, – teigė skyriaus vedėjas. Meras V. Laurinaitis tikino, kad dėl susidariusios situacijos KPD bus paduotas į teismą.
„Gali paaiškėti, kad darbų rangovai jau prisipirko medžiagų, išleido pinigus, o darbai juk nebegali būti vykdomi, todėl pagal sutartį būtent savivaldybė turės padengti rangovų patirtus nuostolius. Kitaip tariant, bus išleisti mokesčių mokėtojų pinigai už nieką. Už dokumentus, kuriuos galima išmesti į šiukšlių dėžę, ir už medžiagas, kurios nebebus panaudotos tvarkant skverą. Mat įrašius kapines į registrą jose nieko nebegalima daryti. Nei takų tiesti, nei suoliukų statyti, net krūmai ten tapo saugomi. Reikalausime, kad visas išlaidas, nuostolius padengtų KPD“, – piktinosi meras.
Jis pažymėjo, kad į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį nebuvo kviestas nė vienas Šilutės rajono merijos valdininkas, tad sprendimas esą priimtas už akių. „Norėjome tą teritoriją pritaikyti visuomenės poreikiams, sukurti infrastruktūrą, bet dabar, netikėtai pasikeitus aplinkybėms, savo planų įgyvendinti nebegalėsime. Absurdas kažkoks. Jei būtume žinoję, kad tas skveras taps į registrą įtrauktomis kapinėmis, net nebūtume rengę tokio projekto, koks buvo parengtas esant senajam statusui“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Įžvelgė grėsmes
Paveldosaugininkai senąsias Šilutės kapines, kaip atskirą objektą, į Kultūros vertybių registrą susizgribo įtraukti, kai į KPD kreipėsi miestelio visuomenininkai. Dėl neaiškių priežasčių minėta XIX amžių siekianti amžinojo poilsio vieta su Mažajai Lietuvai būdingais antkapiais, lietiniais kryžiais, ornamentuotomis tvorelėmis ištisus dešimtmečius nebuvo laikoma vertybe.
„Mums užkliuvo viena labai svarbi aplinkybė – Šilutės rajono savivaldybės administracija kapinių sutvarkymo projektą norėjo įgyvendinti kaip tvarkant paprastą viešąją erdvę. Net projektavimo dokumentuose nerasite žodžio „kapinės“, nes ten kalbama apie Tilžės gatvės parką. Tad iš kapinių jie norėjo padaryti parką. O aiškino tai labai paprastai: esą kapinių tvarkybai ES lėšų nebūtų gavę, o štai nutylėję faktą, kad bus tvarkomos kapinės ir jas įvardiję kaip viešąją erdvę, gavo. Ką tai reiškia? Ogi nieko gera“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo asociacijos „Šilutės gražinimo draugija“ vadovas Egidijus Vidrinskas.
Jis tikino, kad net topografinėje projektuotojų pateiktoje nuotraukoje nebuvo pažymėtas nė vienas kapas. „Jie braižė, planavo taip, lyg ten būtų kokia nors atvira vieta. O ten juk pilna kapų, tvorelių, kitokio paveldo. Tad nenuostabu, kad neseniai, pradėjus žymėti būsimojo tako kontūrus mediniais stulpeliais, netekome žado: takai eitų per kapavietes. Tie takai suprojektuoti visiškai neatsižvelgiant į realią, fizinę situaciją. Be to, projekte figūruoja nauja statyba. Tad takus norėta tiesti neatlikus jokių archeologinių, istorinių, architektūrinių tyrimų. Dabar, kai kapinės įrašytos į Kultūros vertybių registrą, tokie dalykai nebegalimi“, – pasakojo visuomenininkas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Pozingis atkirto, esą tie stulpeliai nieko nereiškė ir pagal juos daryti skubotas išvadas esą negalima. „Patys suprantate, kad niekas tako per kapavietę nebūtų tiesęs. Naujieji takai buvo suprojektuoti ten, kur būta senųjų. Juk ir parinktos dangos yra natūralaus akmens skaldos, o ne trinkelių ar asfalto“, – teigė jis. K. Vidrinskas replikavo, kad Šilutės rajono kapinių sąraše prie geležinkelio stoties esančios senosios evangelikų liuteronų kapinės yra. „Tad jas ir reikia tvarkyti kaip kapines, o ne kaip parką, viešąją erdvę. Dar 1990 metais Klaipėdos architektė Margarita Ramanauskienė buvo parengusi tų kapinių tvarkybos projektą. Jį pakoregavus, pritaikius pagal dabartinius teisės aktus ir reikėjo naudoti“, – aiškino visuomenininkas. Reklama