Šilutėje labiausiai trūksta psichologų ir virėjų, o labiausiai dirbti nenori jaunimas

Šilutės rajono verslai po karantino jau atsigauna,  o darbdaviams šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų įvairių specialistų. O „pati pačiausia“, t.y. reikalingiausia šiandienos profesija yra virėjo. Tokia šiandieninė darbo rinkos situacija mūsų rajone.
Bedarbystė rajone pasiekė jhau rekordines aukštumas, o įvairių specialybių darbininkų nuolat trūksta

Užimtumo tarnybos specialistai pastebi, kad šioje tarnyboje besiregistruojantiems jaunuoliams iki 29 metų ypač trūksta elementariausios motyvacijos dirbti.  

Bedarbystė – 14,4 proc.neda

Šiemet liepos 1 d. Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje registruota 3215 darbo neturinčių Šilutės rajono gyventojų, tai sudarė 14,4 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su sausio 1 d. duomenimis, šis rodiklis sumažėjo 4,8 proc. punkto, tačiau palyginus su 2020 m. liepos 1 d. – 1 proc. punktu didesnis.

Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė pasakoja, jog per pirmąjį šių metų pusmetį Užimtumo tarnyboje naujai registravosi 1541 darbo neturintis rajono gyventojas, t. y. 38 proc. mažiau nei per 2020 m. I pusmetį (tuomet – 2494). Tarp šiais metais registruotų bedarbių moterys sudarė 41,6 proc., jaunimas iki 29 m. – 31 proc., vyresni nei 50 m. – 27,3 proc.

Beveik pusė neturi jokios kvalifikacijos

Pasak I. Girdenienės, labiausiai Šilutės rajone trūksta kvalifikuotų darbininkų, t. y., žmonių, kurie tikrai išmanytų savo darbą. Po ilgai trukusio  karantino šiuo metu ir pamaryje jau atsigauna klientų aptarnavimo verslai – kavinės, barai, teatrai. Juose ypatingai trūksta padavėjų, barmenų ir ypač virėjų.

Darbai rekonstruojamoje Šilutės senojo turgaus aikštėje virte virė net karščiausiomis liepos dienomis

„Šiuo metu būti geru virėju yra prabanga. Juos labai greit darbdaviai pasamdo ir moka jiems visai neblogai“, – sakė I. Girdenienė.

Darbdaviai siūlo daug darbo vietų pagalbiniams darbininkams (12 proc. nuo visų registruotų laisvų darbo vietų). Labai trūksta medienos apdirbimo mašinų operatorių (5 proc.), pardavėjų (4 proc.), virėjų (4 proc.), medienos apdirbimo staklių operatorių (4 proc.).

Visgi daugelis žmonių ieško kitokių darbų. Gana daug šilutiškių nori būti pagalbiniais darbininkais – 30 proc., apie 6 proc. nori būti pardavėjais, 5 proc. bedarbių norėtų dirbti valytojais, darbo ieško ir keletas apdailininkų, vairuotojų.

„Aišku, mūsų specialistai stebi, ko labai trūksta, stengiamės patarti žmogui, siūlome persikvalifikuoti, mokytis naujos specialybės“, – pasakoja I. Girdenienė.

Bene didžiausia problema yra tie maždaug  40 % darbo ieškančių žmonių, kurie neturi jokios kvalifikacijos. Pasak I. Girdenienės, šis skaičius yra labai didelis.

„Jeigu žmogus turi išsilavinimą, jam darbą daug lengviau susirasti. Sunkiau tik su labai specifinėmis profesijomis (pvz.: archeologams, geologams). Tačiau vis tiek išsilavinę žmonės darbą suranda, arba darbas suranda juos“, – pajuokavo vedėja.

Bedarbiams persikvalifikuoti galima su Užimtumo tarnybos pagalba. Jeigu yra laisvų darbo vietų, galima pasirašyti dvišalę, trišalę sutartį ir mokytis naujos profesijos.

„Žmonės važiuoja mokytis net į Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Mes tikrai padedame, finansuojame, apmokame keliones“, – sakė I. Girdenienė.

Užsidirbti gali ir moksleiviai

Moksleiviai irgi nori užsidirbti, tačiau nepilnamečiams įsidarbinti yra pakankamai sudėtinga. Darbdaviui pasamdyti nepilnametį daug sudėtingiau – jam turi būti sudaromas specialus grafikas, jis negali dirbti naktimis nei labai sunkaus fizinio darbo.

„Pastaruoju metu darbdaviai jau daug mažiau kaustomi baimių  ir drąsiau įsileidžia nepilnamečius“, – sakė I. Girdenienė.

Šiemet rajono savivaldybėje parengta programa, pagal kurią papildomai finansuojami darbdaviai, kurie įdarbins nepilnamečius. Šis projektas vis dar vyksta, jau įdarbinta arti 10 paauglių. „Reikia džiaugtis, įdarbintų jaunuolių skaičiai auga“, – džiaugiasi vedėja.

Laisvų darbo vietų mokiniams vis dar yra. Darbdaviai net labai kviečia jaunuolius atvykti į Klaipėdą, Palangą dirbti sezoninį darbą. Labiausiai kurortuose trūksta kambarinių, pardavėjų.

Mokytojų rajone netrūksta, jaunimas nemotyvuotas

Šią vasarą visoje Lietuvoje mokyklų vadovai skambina visais varpais, nes jau labai trūksta pedagogų. Šilutėje per visus pusę metų, pasak I. Girdenienės, buvo registruotos tik keturios laisvos darbo vietos mokytojams, bet jos greit buvo užimtos. Labiausiai šiuo metu mūsų mokyklose trūksta psichologų ir socialinių darbuotojų. Psichologijos studijos yra gana ilgos, būtina įgyti magistro laipsnį. I. Girdenienės nuomone, psichologų trūkumą iššaukė ir karantinas, ir drąsėjanti visuomenė – vis daugiau žmonių išdrįsta paprašyti pagalbos, kreiptis į psichologą.

Vis dėl to, tiksliausią informaciją apie mokytojų stygių turėsime tik rudenį, kai Užimtumo tarnybos duomenų bazėje bus sukeltos visos laisvos mokytojų darbo vietos.

I. Girdenienė pastebi, jog mažiausiai motyvacijos dirbti turi jauni žmonės. „Daug jaunų žmonių nieko daugiau nenori – tik sėdėti namie ir žaisti kompiuteriu. Jie atsisako net bedarbio pašalpų, sako, kad jiems ir taip gerai. Kai kurie jau 28 -erių metų ir vis dar gyvena su mama. Sako, kad mama pamaitina ir jiems to užtenka“, – liūdnai pasakojo vedėja.

Tačiau Užimtumo tarnyba stengiasi pakeisti tokią situaciją. Čia nuolat organizuojami įvairūs motyvaciniai užsiėmimai, jaunuoliai dalyvauja paskaitose.

Atlyginimai nepasikeitė

Pasak I. Girdenienės, atlyginimas dažniausiai priklauso nuo to, koks tu esi specialistas. „Man pikta, kai žmonės neturintys visiškai jokios patirties, kvalifikacijos tikisi didelių pinigų“, – sako I. Girdenienė.

Pastaruoju metu visi Lietuvą lygina su užsieniu, tai yra tarsi nauja tendencija. Bet I. Girdenienės nuomone, viskas turi savo kainą. Jeigu žmogus tikrai nuoširdžiai stengiasi – darbdavys bus motyvuotas pakelti jam algą.

Įdomi dar viena nauja tendencija: kartais svarbiau darbo ieškantiems  šilutiškiams būna santykis su darbdaviu, negu atlyginimas. Jeigu darbdavys su darbuotojais elgiasi pagarbiai, dažnas žmogus dirbs gerai net jei jam ir mažiau mokės.

„Šiandieniniai darbdaviai jau irgi keičia savo požiūrį, stengiasi parodyti darbuotojams, kad jie svarbūs“, – reziumavo I. Girdenienė.