Šildymo sezono metu visoje šalyje nebe pirmus metus vykdoma akcija „Kaminukas“. Jos metu aplinkosaugininkai tikrina, kokio kuro katilus eksploatuoja gyventojai ir įmonės, ir kokį kurą į tuos katilus kiša.
Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros specialistai irgi suka ratus po miestą bei seniūnijas ir žvalgosi, iš kurio kamino ir kokie dūmai kyla… Ir primena, kad tie laikai, kai į katilus galėjome mesti visa, kas atliko namų ūkyje, praėjo negrįžtamai ir šiandien nesilaikančiųjų aplinkos apsaugos nurodymų ir deginančių neleistiną kurą laukia solidžios baudos.
Siekiama kuo švaresnio oro
Akciją „Kaminukas“ tradiciškai skelbianti Aplinkos ministerija nurodo, jog regionų aplinkosaugininkai pasirinktinai gali tikrinti transporto priemonių remonto dirbtuves, garažų bendrijas, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmones, individualių namų rajonus ir kt.
Tokius tikrinimus prieš savaitę pradėjo ir Šilutės rajono agentūros specialistai, vadovaujami Galinos Misevičienės. Jie irgi stebi, ar gamybininkai ir gyventojai nedegina neleistinų atliekų.
Anot aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, akcijos tikslas nėra vien išaiškinti daromus pažeidimus. Siekiama skatinti, kad tikrinimus atliekantys pareigūnai įmonių atstovams patartų, kaip tinkamai tvarkyti atliekas, kokie reikalingi dokumentai. „Siekiama, kad kuo mažiau būtų teršiamas oras, o atliekos būtų tinkamai tvarkomos ir rūšiuojamos“, – sakė ministras K.Trečiokas.
Su intensyviu šildymu tampriai yra susijęs oro taršos padidėjimas. Šiemet ši problema ypač juntama daugelyje didesnių šalies miestų – ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose.
Blogiausia padėtis – individualių namų rajonuose
Apie kietųjų dalelių perteklių ore su vis didesniu nerimu prabyla sveikatos specialistai.
Pasak specialistų, blogiausia padėtis yra miestų individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą.
Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Privačių namų kvartaluose deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka daug kenksmingų medžiagų – sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.
Tikrina ten, kur dūmija kaminai
Siekdami užkirsti kelią pažeidimams, aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia krosnyse deginti atliekas. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir pažeidėjo statuso – ji gali siekti nuo 28 iki 868 eurų.
Tiesa, niekam iš šilutiškių tokių nuobaudų dar neskirta. KRAAD Šilutės r. agentūros vedėja G.Misevičienė sakė, jog pirmieji tikrinimai mūsų rajone parodė, kad žmonės žino, ką draudžiama kišti į krosnis.
Štai surengus reidą į Juknaičių seniūniją buvo patikrinti 4 ūkio subjektai – dvi uždarosios akcinės bendrovės ir dvi individualia veikla užsiimančios įmonės. Pažeidimų nenustatyta.
Tuo tarpu ankstesniais metais padėtis buvo blogesnė. Daugiausia protokolų buvo surašyta 2014 metais, o pernai pažeidimų jau irgi beveik nenustatyta.
„Kur matome rūkstantį kaminą, ten ir sukame“, – apie tikrinamųjų pasirinkimą sakė G.Misevičienė.
Pasak vedėjos, reidų metu tikrinama ir tai, kas padėta šalia pakuros, ir net paprašoma atidaryti krosnį, kad būtų galima pamatyti, kas tuo metu joje dega.
Gaunama skundų ir iš gyventojų, bet jie ne visada būna pagrįsti. Štai šiemet apie rūkstančius įtartinus juodus dūmus iš kaimyno kamino buvo pranešę Vilkyčių gyventojai. Bet patikrinus paaiškėjo, kad kaimynas degina biokurą.
„Juodi dūmai iš kamino ne visada signalizuoja apie netinkamą kurą“, – pastebėjo G.Misevičienė.
Oro taršą mažina ir kitos šalys
Visgi esant įtarimams, kad pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai, aplinkosaugininkai kviečia kreiptis į Aplinkos ministerijos regioninį aplinkos apsaugos departamentą arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Specialistų teigimu, gyventojai prie taršos mažinimo gali prisidėti pereidami prie kūrenimo dujomis ir atsisakydami anglies, malkų ar durpių. Privačių namų savininkai raginami reguliariai tikrinti kaminų būklę ir juos valyti.
Oro taršą mažinti būtų galima pasinaudojant kitų šalių patirtimi: ten prieš šildymo sezoną savininkai privalo gauti pažymą, patvirtinančią, kad jo kaminas yra išvalytas ir patikrintas. Gali būti, jog ateityje ir Lietuvoje bus pereita prie tokios praktikos.
Akcija „Kaminukas“ vyks iki kovo 21 dienos.