Kaimyninėje Klaipėdoje šiuo metu trūksta maždaug 4000 dirbti norinčių žmonių, tuo tarpu Šilutėje registruotos tik 32 laisvos darbo vietos. Šilutės rajone bedarbystės rodiklis šių metų sausio 1-ąją buvo 9,6 proc., ir tai 1 procentiniu punktu daugiau, nei buvo prieš metus, kai jis siekė 8,6 proc. Tačiau ši proporcija jau per artimiausius mėnesius iš pagrindų keisis, nes pavasarį atgimsta daug ūkio šakų.
Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje sausio pradžioje buvo užregistruota 2220 darbo ieškančių mūsų rajono gyventojų, darbo ieškojo 1073 moterys ir 1147 vyrai. Dauguma jų – kaimo vietovių gyventojai.
Tokie pagrindiniai darbo rinkos rodikliai šiandien yra Šilutės rajone. O sąlyginis mūsų rajono bedarbis yra jau 40-metį peržengęs, žemą išsilavinimą arba šiandien jau nebepaklausią specialybę turintis žmogus, gyvenantis kaime ir nebenorintis tobulėti, tačiau… norintis užsidirbti.
Siekiamybė – 700 eurų
Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėjai Ingai Girdenienei pirmiausia užduodame klausimą apie mūsų rajono bedarbių siekius: ar jie vis dar, kaip buvo pastebima daugybę metų iki šiol, nori tik registruotis bedarbių sąrašuose tam, kad gautų socialinį draudimą ir visas įmanomas kompensacijas? O gal visgi jau daugiau nuoširdžiai darbo ieškančių žmonių?
„Sakyčiau, dauguma žmonių nori užsidirbti. Šilutiškiai jau nori uždirbti daugiau nei tik minimumą, sako, kad tada nuoširdžiai ir dirbtų“, – atsako vedėja. Pasak I. Girdenienės, šilutiškių „siekiamybė“ šiandien yra bent 700 eurų „į rankas“.
Patys kurti sau darbo vietas ryžtasi ne kiekvienas, kad ir labai paklausią specialybę įgijęs žmogus. Tarnybos specialistams žinoma ne viena kirpėja ir manikiūrininkė, kurios nesiryžta pradėti dirbti. To priežastys pirmiausia yra materialinės. Ne viena moteris įvardija, kad Šilutėje labai brangi patalpų nuoma, be to, nepigiai kainuoja ir įsigyti darbui reikalingą įrangą bei priemones. O tam, kad susiformuotų nuolatinių klientų ratas, t. y., kad žmogus pradėtų gauti pajamas, turi praeiti bent metai. Tiek laiko nedirbti sau gali leisti tik retas žmogus, todėl jos ieško kito darbo.
I. Girdenienė taip pat pripažįsta, kad šiandien susikurti sau darbo vietą yra nemenkas iššūkis.
Tie, kas visgi tam ryžtasi, dažniausiai orientuojasi į paslaugų sritį, kuri pati savaime nėra labai pelninga. Anot I. Girdenienės, būtų geriau, jei žmonės kurtų gamybines įmones, kurios ir pelningesnės, ir ne taip greit bankrutuoja. Kaip pavyzdį ji pateikia šakočių kepimo įmones, kurių Šilutėje net kelios, ir visos jau daug metų sėkmingai dirba.
Vis dar trūksta statybininkų virėjų, pardavėjų
Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja pasakoja, kad pernai Šilutėje darbdaviai įregistravo 2 200 darbo pasiūlymų, 95 proc. iš jų buvo neterminuotam įdarbinimui. Visgi tai buvo 125 darbo vietomis (arba 5,3 proc.) mažiau nei 2018 m.
Daugiausia laisvų darbo vietų – net 64 proc. – buvo užregistruota paslaugų sektoriuje, 20 proc. – pramonės, 13 proc. – statybos ir 4 proc. žemės ūkio sektoriuose.
Kurių profesijų darbuotojų šiandien Šilutės rajone trūksta labiausiai? Pasak vedėjos, darbdaviai nuolat ieško krovikų, pardavėjų, virėjų, dailidžių ir stalių, nuolat reikia lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų. Vis dar labai paklausūs statybininkai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, mėsininkai, žuvų išdarinėtojai ir kitų giminiškų profesijų darbininkai. Trūksta ir reklamos bei rinkodaros specialistų.
Kokios profesijos šiandien nebepaklausios? I. Girdenienė vardija sovietmečiu Šilutėje ruoštus zootechnikus, kurių šiandien niekam nebereikia, taip pat audėjus ir verpėjus. Darbo Šilutėje negauna ir nemažai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tokių iš 2220 bedarbių šiandien Šilutėje yra 369. Tai žemėtvarkos ir geodezijos specialistai, nė vieno pasiūlymo nėra transporto vadybos (logistikos) specialybę įgijusiems žmonėms, nors šių specialistų labai trūksta didmiesčiuose. Nors ir keista, bet sunkiai darbo randa ir teisininkai, nes privačios įmonės ieško jau darbo patirties turinčių žmonių.
Padedant užimtumo specialistams, 2019 m. įsidarbino 2 700 darbo ieškojusių žmonių, registruotų Šilutės skyriuje. Daugiausiai žmonių įdarbino įmonės „Klasmann-Deilmann Šilutė“, „Kaišiadorių paukštynas“, „Šilutės automobilių keliai“, „Kavesta“, „Valna“, Šilutės socialinių paslaugų centras, „Šilutės prekyba“, „Dauparų žuvis“, „Šilutės komunalininkas“.
Jaunimas lankstesnis
Nepopuliarias profesijas turintiems žmonėms siūloma persikvalifikuoti, tačiau tam ryžtasi irgi ne visi. O tie, kas ryžtasi, vaikinai dažniausiai nori tapti vairuotojais, o merginos orientuojasi į paslaugų sektoriaus profesijas. Norinčiųjų dirbti statybose beveik nėra, nors kaip tik šioje srityje yra didžiausi atlyginimai.
Keisti profesiją ir važinėti į kursus mieliau sutinka jaunimas, taip pat aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Vyresni, net ir penktą dešimtį vos pradėję, taip pat žemo išsilavinimo žmonės nėra tokie lankstūs, turi įvairių baimių.
Dažnai šilutiškiams siūloma ir važinėti į uostamiesčio įmones, kuriose darbo pasiūla kur kas didesnė. Tokius pasiūlymus irgi svarsto ne visi, dažniausiai važinėti sutinka irgi jauni, dar 40-ies nesulaukę ir vairuojantys vyrai. Su įmonių vadovais tariamasi ir dėl bent dalinio apmokėjimo už keliones. Tačiau, pasak I. Girdenienės, mokėti papildomai sutinka tik kai kurios įmonės.
Darbo rinka atsigauna pavasarį
Pasak I. Girdenienės, ilgalaikių bedarbių sąrašuose šiuo metu yra 214 žmonių, ir tas skaičius panašus laikosi jau gal 15 metų. Ne paslaptis, kad šiame sąraše yra tokių, kurių dirbti neprikalbinsi, nes tai žmonės, jau praradę bet kokią motyvaciją. „Tačiau su kiekvienu žmogumi kalbamės, aiškinamės jo galimybes ir bandome ieškoti įvairių jam priimtinų variantų. Neretai ir pavyksta“, – sako vedėja.
Šilutės užimtumo specialistai siekia, kad bedarbystės procentas rajone neviršytų 7 proc. Paprastai jis smarkai mažėja pavasariop, kuomet atsigauna visos ūkio sritys. Štai sausio pabaigoje ir vasarį įprastai daugėja statybų, darbus pradėti ruošiasi ir darbininkų ieško kelių ir polderių statybos įmonės, daug sezoninių darbininkų reikia durpių įmonei. Atsigauna ir paslaugų sektorius, kur taip pat reikia daug darbuotojų.