Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacija sukvietė šalies bibliotekų vadovus į kas 3 metus vykstantį visuotinį susirinkimą.
Asociacija paskelbė 14 nominacijų, kuriomis įvertino šalies bibliotekas. „Lietuvos lietuviškiausios bibliotekos” nominacijos liudijimas ir specialus prizas įteiktas F.Bajoraičio viešajai bibliotekai.
Biblioteka – ne knygų sandėlys
Pasak asociacijos pirmininkės Danguolės Abazoriuvienės, 59 asocijuotus juridinius narius vienijanti ši nevyriausybinė organizacija užmezgė partnerystės ryšius su Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Slovėnijos asociacijomis, vykdė 4 tarptautinius bibliotekininkų kompetencijų ir gebėjimų ugdymo projektus Prancūzijoje ir Vokietijoje, subūrė partnerių tinklą, tarp kurių – Europos Komisijos viceprezidentė Neelie Kroes, Švietimo ir mokslo ministerija, asociacija „Langas į ateitį”, Vilniaus universitetas, UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė”, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Ūgtelėjusia viešųjų bibliotekų įtaka šalies nacionalinės kultūros judėjimui pasidžiaugė Kultūros ministras Šarūnas Birutis. Pasak ministro, „biblioteka neturi asocijuotis su knygų sandėliu, o tapti globalios informacijos centru”.
Ministras žadėjo dėti visas pastangas, kad bibliotekos būtų sujungtos. Tiesa, susirinkimo dalyviams suprasti, ką ir kaip ministras ketina jungti, buvo sudėtinga. Sumanymas nebuvo patikslintas, potekstėje suprasta, kad reformos planuojamos viešųjų bibliotekų filialų ir mokyklų bibliotekų sektoriuose.
Bibliotekų sujungimų – atjungimų (ir ne vieno) per pastarąjį 25-metį Lietuvoje jau būta. Todėl Lietuvos bibliotekininkų bendruomenę labiau jaudino Kultūros ministerijos jau galiojančių teisės aktų būsena.
Bibliotekų vadovai ragino taisyti kasmet ministro tvirtinamas bibliotekininkų darbo apmokėjimo lenteles taip, kad aukščiausi tarnybinio atlyginimo koeficientai būtų nustatomi bibliotekininkystės ir informacijos – komunikacijos specialybę įsigijusiems bibliotekininkams.
Ministras tikino, jog bibliotekininkų atestavimas, suteikiant kvalifikacines kategorijas ir nustatant apmokėjimą pagal atestavimo rezultatus, ištaisys šiuo metu esančią nevykusią bibliotekininkų darbo apmokėjimo tvarką.
Nauji bibliotekininkų atestavimo nuostatai jau rengiami. Pasak ministro, ES struktūrinių fondų lėšomis jau šįmet bus atnaujinta bibliotekų kompiuterinė – programinė įranga. Bibliotekoms bus perduota per 300 naujų kompiuterių, 115 tūkst. eurų skirta „Bibliotekos pažangai 2”
(BP2) sėkmės projektams koofinansuoti.
Pastarajame paraiškų atrankos konkurse F.Bajoraičio viešoji biblioteka, parengusi projektą „Bendruomenės HUBAS bibliotekoje”, siekia gauti 45 000 eurų finansavimą.
Bibliotekos yra kviečiamos įsijungti į knyginio paveldo turinio skaitmeninimą, išsaugant etnografinių regionų rašytinio paveldo išskirtinumą, pasitarnaujant krašto savasties ir unikalių kultūros vertybių gaivinimui.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo Jono Mickaus nuomone, bibliotekų pažanga, augantis autoritetas, ryški kai kurių bibliotekų regionuose lyderystė įkvepia tikėti, kad bibliotekos išliks novatoriškos ir iššūkius priimančios institucijos.
Po trumpos J.Mickaus kalbos Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos gen. direktorius, hab. dr. prof. Renaldas Gudauskas improvizavo: „J.Mickui patarčiau, kad patartų savivaldybių politikams ir visų lygių savivaldos vadovams tapti aktyviausiais bibliotekų paslaugų vartotojais”. R.Gudausko manymu, dviguba nauda būtų akivaizdi: politikai ir savivaldos vadovai tikrai pažintų bibliotekas, į jas noriai bei išmintingai investuotų. Pasak direktoriaus, būtent bibliotekos pagal savo institucinę prigimtį bendruomenėse įgyvendina informacinės aplinkos tobulinimo ir informacijos valdymo procesus, deja, dažnai įžvelgiamus tik intelektualaus vertintojo akimis.
Šilutėje – „Lietuviškiausia biblioteka”
Po viešųjų bibliotekų raidos problemų aptarimų, kaip ir kasmet, paskelbta ir įteikta 14 metų nominacijų: septynios iš jų – viešosioms bibliotekoms ir tiek pat – jų filialams.
Nuskambėjus įspūdingai virtuozo saksofonisto Danieliaus Praspaliausko muzikinei programai, „Lietuvos lietuviškiausios bibliotekos” nominacijos liudijimas ir specialus prizas įteiktas F.Bajoraičio viešajai bibliotekai.
Sėkmė šilutiškius lydėjo už pernai parengtą ir įgyvendintą programą „Kristijonas Donelaitis: epochos ir dabarties sąskambiai”, kurią bibliotekininkai sumanė kartu su partneriais – mokyklomis, kultūros ir informacijos centrais, Klaipėdos universitetu, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Bauskės (Latvija), Kaliningrado bibliotekomis, Punsko kultūros namais (Lenkija).
Šilutės bibliotekos kolektyvui taip pat įteiktas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės padėkos raštas už inovatyvias iniciatyvas, kuriant informacinę visuomenę ir aukštą bibliotekos paslaugų lygį.