Kiekvieną sekmadienio rytą Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksta pamaldos, dažniausiai skamba senjorų giedamos giesmės. Tačiau pastaruoju metu bažnyčioje galima išgirsti ir naują energingą dainininkę šilutiškę Dovilę Valenčiūtę.
Dvidešimtmetę Dovilę muzika supa nuo mažų dienų. Dovilė lankė Šilutės muzikos mokyklą ir grojo trimitu, tačiau supratusi, jog šis muzikos instrumentas – ne jai, ji muzikos mokyklą metė. Ieškojusi, kur dar galėtų pasireikšti muzikoje, ji pradėjo dainuoti ir groti gitara. „Jei negroju, tai dainuoju, jei nedainuoju, tai groju gitara. Jos beveik nepaleidžiu iš rankų, muzika man padeda pabėgti nuo rūpesčių“, – šypsosi pašnekovė.
Dažniausiai Dovilei tekdavo koncertuoti mokykloje per įvairias šventes, kitus renginius, draugų gimtadienius. Dovilė neslepia, jog po koncertų ji nuolat sulaukdavo liaupsių, kad turi gerą ir stiprų balsą, siūlymų studijuoti vokalą. Apie šią galimybę Dovilė dar ir dabar tebegalvoja.
Mergina džiaugiasi, kad net ir dabar, kai mokslus jau yra baigus, Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos durys jai visada yra atviros, ten ji dažnai repetuoja bei gauna kvietimų joje koncertuoti.
Paklausta, kas patraukė giedoti bažnyčioje, mergina prisipažino, jog ir anksčiau kartais nueidavo ten pagiedoti, nes tiesiog trūkdavo veiklos. Šįkart tai daro ne iš nuobodulio, o iš malonumo. „Man patinka daryti gerus darbus ir už tai negauti jokio atlygio. Tiesiog patinka, kai kažkas klausosi mano giesmių, giedodama atiduodu dalelę savęs“, – sako Dovilė.
Šilutiškė tikina, jog jos giedamos giesmės bažnyčioje skambės dar ne kartą.
Lipti į didesnę sceną mergina dar baiminasi, tačiau neslepia, jog apie tai dažnai galvojanti. Dovilė sako, kad jai kol kas trūksta drąsos dalyvauti konkursuose, tačiau pažada, kad laikui bėgant mes ją tikrai išgirsime dainuojančią ne tik bažnyčioje.