Šilutės jaunimas: apie „šveplavimą“ ir nukramtytus žodžius

gimtoji kalba nacionalinis diktantasŠiandien minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Tai puiki proga neraštingiesiems pasitempti: virtualiai bendraujant su draugais suregzti ne „šveplą“ sakinį, kurio nors žodžio reikšmę pamiršus – ir lietuvių kalbos žodyną atsiversti. Keikūnams patartina šiandien savo pasipiktinimą išreikšti ne rusiškais, angliškais, o lietuviškais keiksmažodžiais: „velniava“, „rupūžė“, „kad tave devyni velniai griebtų“, „rupūs miltai“…

Varžosi įmonės pavadinimų gražumu

Paminėti šiai dienai Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija jau šeštą kartą rengia gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Jo tikslas – skatinti verslininkus, steigiančius naujas įmones, rinktis gražius, taisyklingus ir prasmingus lietuviškus pavadinimus, atspindinčius bendrovių veiklą. Iš įmonių, įregistruotų 2013 metais, atrinkta 13 gražiausių: „Akacijų užuovėja“, „Džiaugsmo blykstė“, „Genio uoksas“, „Švarūnas“ ir kt.

Pretenduoti į šį konkursą galėtų ir šmaikštūs įmonių pavadinimai, ne vieną priverčiantys krizenti: tai baras „Kablys“, globos įmonė „Senelių darželis“, Pakruojo rajono laikraštis „Auksinė varpa“, 1992-ais įkurta Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovė „Nabagėlis“, Vilniaus saugos tarnyba „Temidės žvilgsnis“ (Temidė buvo užrištomis akimis).

Neraštingumą demonstruoja ir valdininkai

Turėtų gerbti lietuvių kalbą ir įvairių valstybinių įmonių darbuotojai. Deja, ne visi moka taisyklingai rašyti, leidžia sau nepaisyti elementarių rašybos ir skyrybos taisyklių, nemato reikalo dalykiškai pasirašyti.

Tiesa, kai kurių valstybinių įstaigų vadovai kovoja su pavaldinių neraštingumu. Ne kartą teko klausytis pavaldinių dūsavimų, jog ant direktoriaus stalo visada guli raudonas tušinukas… Jei tik kokią klaidą pavaldinys rašte įvelia, tuoj gauna pribraukytą lapą – suprask, rašyk iš naujo ir mokykis rašyti taisyklingai.

Paminėti Gimtosios kalbos dieną raštingieji galės pasitikrindami savo raštingumo lygį – vasario 22 d. 11 valandą vyks Nacionalinis diktantas. Diktantas bus transliuojamas per LRT radijo pirmąją programą ir internetu.

Tai puiki proga pasitikrinti, ar globalizacija nespėjo jūsų raidžių paversti „šveplomis“, „nenuvalgė“ žodžių galūnių, neišnaikino skyrybos ženklų.

Jaunimas – apie gimtąją kalbą

Pakalbinome Šilutės rajono aktyvius jaunus žmones, kaip globalizacija pakeitė jų kalbą, kokias problemas jie įžvelgia lietuvių taip puoselėtoje kalboje, ir tiesiog kuo jiems skiriasi „žąsinas“ nuo „žasino“?

413644 561168590572418 2085553499 oŠilutės rajono meno mokyklos dailės mokytojas Andrius SIRTAUTAS:

– Visada stengiuosi rašyti pagal taisykles, jeigu įrenginiai leidžia rašyti lietuviškais rašmenimis. Elektroninius laiškus rašau ir Facebook įrašus skelbiu tik lietuviškai. Bet bendraujant „skaipu“ su draugais, kur vyrauja greitas pokalbis, pasitaiko visko.

Įdomesnė situacija rašant žinutes mobiliuoju telefonu. Maniškis turi lotyniškas raides. Todėl, kai būnu užsienyje, stengiuosi viena žinute (kurioje – 160 simbolių) perduoti kuo daugiau informacijos. Taip, pasitelkus logiką, galima perduoti visos savaitės informaciją ir netgi dar lieka simbolių!

Pavyzdžiui: „Vakr Gryz Lab Pavarg Kroviau Kitkas Dbr Su Minde Es Oslo Men Muziejui Grs Ors Gers Alus Nebdauju Jau Tur Dvirti Kit Sav Dazysu Darzin Buk Ger Kas Vakr Parsyk Kp Jums Einas Kp Vaikai Iki“ (tik rašant geriausia dar tarpelių nedėti – viską sulieti į vieną sakinį).

Nacionaliniame diktante tikrai nedalyvausiu, nes tiesiog nenoriu apsigėdinti prieš komisiją. Lietuvių kalbos gramatika yra labai sudėtinga ir, manau, kad tik pavieniai rašo be klaidų. Būdamas moksleivis dėl rašybos labai vargau, o geresnio rezultato pasiekdavau minties dėstymu.

Lietuvių kalba labai žavi savo morfologija, į užsienio kalbą neverčiamais žodžiais, o labiausiai žaviuosi frazeologizmais.
Apie gramatiką gražiai atsiliepti nebegaliu, pasisakau už lietuvių kalbos supaprastinimą, nes nematau jokio esminio skirtumo tarp žodžių „žąsinas“ ir „žasinas“. Kalbininkai prikūrė per daug taisyklių, už jas aršiai kovoja. Man tai yra atgrasu, dėl to gimsta įvairūs juos pašiepiantys TV personažai.

Patinka paskaitinėti šilutiškių skelbimus internetiniuose portaluose, jie atspindį bendrą požiūrį, o požiūris – daugiau nei baisus.
Dirbu švietimo sistemoje, o ji turi specifinį, išsigimusį „leksikoną“. Iš ministerijų gauname raštus, kuriuose parašyta lietuviškom raidėm, lietuviškais žodžiais, bet neįmanoma suprasti, kas parašyta. Būna atvejų, kai trijų sakinių pastraipas reikia skaityti daugybę kartų, kad suvoktum. Analogiška situacija, kai reikia pačiam parašyti kokį planelį. Galėtum parašyti paprastai ir visiems suprantamai, bet tenka valandų valandas sėdėti ir dėlioti sudėtingiausias sąvokas, nes kitaip netiks.

TARYBOS POSEDIS 3Šilutės rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Ričardas ČAIKYS:

– Gimtoji kalba man yra svarbi kaip ir kiekvienam piliečiui. Visada stengdavausi ir stengiuosi rašyti taisyklingai, be klaidų. Skubant kartais pasitaiko, kad telefonu ar kompiuteriu parašau „šveplai“, t.y. nenaudodamas lietuviškų raidžių.

Didžiausią įtaką tokiam netaisyklingam kalbos vartojimui daro technologijos: internete retas rašo lietuviškomis raidėmis, deda kablelius, netrumpina žodžių. Dar mažiau žmonių žino, kuo skiriasi lietuviškos ir angliškos kabutės, dažnas naudoja minuso ženklą vietoje brūkšnelio.

Nacionaliniame diktante nedalyvausiu, pasirinkta savaitės diena ir laikas nepatogūs, galbūt dėl to šis konkursas nesulaukia tiek dėmesio, kiek turėtų. Mano manymu, šį diktantą turėtų rašyti visi mokiniai, kad galėtų įvertinti savo raštingumo lygį.

1525680 755592801136510 838120613 nGrupės „Karčemėlė“ vokalistė Rūta Šerpytytė:

– Nesu istorijos ekspertė, tačiau žinau, kad lietuvių kalbai teko daug išgyventi. Bajorų laikais ji buvo „mužikų“ šnekamoji kalba, vėliau mūsų tautai teko susidurti ir su lietuviškos spaudos draudimu. Dėl to, manau, stebuklas, kad iki šiol turime savo tautos kalbą. Man lietuvių kalba yra vienas svarbiausių tautiškumo simbolių.

Mes šiandien gal ne taip ją branginame, globalizacija „valgo“ daugelio mažų valstybių, kaip Lietuva, kalbų tradicijas. Bet aš viliuosi, kad kiekvienam lietuviui gimtoji kalba yra ir išliks svarbi.

Su artimiausiais draugais virtualioje erdvėje bendrauju kaip šauna į galvą. Negalvoju nei apie skyrybos, nei apie gramatines klaidas, bet rašau taip, kad sakinys būtų suprantamas. Labai nemėgstu, kai žmonės rašo išvis be skyrybos ženklų, tada paprašau sudėti kablelius, kad galėčiau juos suprasti. Gramatines klaidas pataisau tik artimų žmonių, kurių rašyba man rūpi.

Dar nebuvau girdėjusi, kad diktantas vyks vasario 22 d. Nesu niekada dalyvavusi, pabijodavau vis arba tiesiog patingėdavau. Galbūt reiks šiemet dalyvauti.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.