Šilutės muziejus nukėlė į Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai laikus

MUZIEJUS 3Galimybę dalyvauti „atkuriant” Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai ceremoniją ir „tapti” tikrais Mažosios Lietuvos savanorių stovyklavietės dalyviais, pamatyti ir paliesti prieš 100-metį naudotus pinigus, ginklus ir net kulkosvaidį „Maksim” – tokią galimybę rugpjūčio 11-ąją šilutiškiams dovanojo išradingieji Šilutės muziejaus darbuotojai.

Hugo Šojaus dvaro prieigose vyko Muziejų kelio renginys „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai”, kurio dalyviai buvo nukelti į tuos beveik 100-mečio senumo laikus, kuomet šiame krašte vyko įsimintinieji 1923-ųjų metų įvykiai.

Muziejaus kiemelyje nustebino ginkluoti vyrai…
MUZIEJUS 1

Į renginį atvykusius šilutiškius H.Šojaus muziejaus kiemelyje pasitiko gardūs kareiviškos košės kvapai. Bet ne košė labiausiai sudomino istorijos faktais besidominčius, muziejaus renginius jau pamėgusius šilutiškius – visų atvykusiųjų akys pirmiausia krypo į atokiai stoviniuojančių vyrų, vilkinčių tik senuosiuose istorijos vadovėliuose matytas Lietuvos savanorių uniformas, būrelį.

Dar labiau smalsumą kaitino jų rankose laikomi ilgavamzdžiai ir dėžės, panašios į tas, kurias istoriniuose filmuose matydavome prikrautas šovinių…

Bet vyrai buvo nekalbūs – nesiteikė nei savo ginklų demonstruoti, nei pozuoti fotografams. „Neturime laiko, mes – Lietuvos savanoriai”, – prabėgomis burbtelėjo akivaizdžiai po kojomis besipainiojančiais smalsuoliais nesidžiaugiantis būrio vyresnysis…

Ir čia pat nurodė pavaldiniams šovinių dėžes tempti ant aukštumėlės – matyt ruošėsi mūšiui…       

Tik atkakliai „lendant į akis” pavyko išsiaiškinti, jog iš tiesų šie vyrai – tai Klaipėdos Sporto ir karybos klubo „Baltijos štormas” nariai, parengę ir šilutiškiams atvežę edukacinį užsiėmimą „1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos”. Susirinkusieji tądien galėjo akivaizdžiai pamatyti dalį iš užmaršties prikeltų šio svarbaus istorinio fakto momentų. 
 
Parodoje – senoviniai pinigai ir ginklai

MUZIEJUSNetrukus visi buvo pakviesti į H.Šojaus dvaro menę, kur surengtoje parodoje „1923 m. sausio įvykiai Klaipėdos krašte” atvykusius svečius pasitiko muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė ir jos kolega Ignas Giniotis. Rengdami šią parodą muziejininkai panaudojo fonduose saugomus eksponatus – senas fotografijas, ginklus, senovinius pinigus. Tiesa, pastarųjų – tik dalis iš muziejaus fondų, kitą dalį tuo metu Šilutės krašte cirkuliavusios 1921 metais išleistos „valiutos”, dar vadintos „Vargo pinigais”, muziejininkams paskolino šilutiškis Valdemaras Tisaitis.

Pinigų kolekcijoje galima išvysti ir valiutą, šiame krašte cirkuliavusią nuo 1914 iki 1925 metų. Tai skolinamieji kasos ženklai, leisti Vokietijos imperijos 1871 – 1918 metais, 1922-aisiais Klaipėdos prekybos rūmų leistos markės. Beje, ši valiuta buvo spausdinama Miunchene ir gyvavo vos metus.

Fotografijų stendai apie Klaipėdos krašto likimą po pirmojo pasaulinio karo, pasiruošimą 1923-ųjų metų sukilimui ir tų pačių metų sausio įvykius, apie Prancūzmetį šiame krašte, daug pačių sukilėlių fotografijų. Taip pat Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas, Manifestas visiems gyventojams Klaipėdos krašto, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos parado nuotraukos – tai vis parodos eksponatai.

Jaunieji renginio dalyviai negalėjo atitraukti akių nuo ginklų – pistoletų, šautuvų su durtuvais, o labiausiai – nuo kulkosvaidžio „Maksim”.

Galima paskaityti ir prisiminimų

Parodoje taip pat galima susipažinti ir su Jurgio Straukos atsiminimais apie tuomečius įvykius. Jis rašė: „Sausio 8 d. buvo paimti Kulėšai, prancūzų žandarai nuginkluoti ir toliau patraukta Šilutės link. Ir dar tą pačią naktį pasiekėme Šilutę.
MUZIEJUS 2
Verdainiuose radome tik vieną prancūzų žandarą, kiti buvo iškviesti į Klaipėdą. Sukilėlių sargyba buvo pastatyta ant Verdainės tilto, o mes su vadais nuėjome pasnausti. Tą naktį 2 sargybiniai ant tilto sulaikė prancūzų komisarą, bandantį pabėgti į Tilžę.

Mūsų vyresniuoju vadu buvo pulkininkas Jonas Budrys. Sausio 10 d. ryte kapitonas Lavelis pasiuntė mašiną į Rusnę, kad paimtų motorinį, nukirstų telefono stulpus, o vielas sumestų į vandenį, kad prancūzai nesusikalbėtų su Karaliaučiumi. Įsakymas buvo įvykdytas”.  

I.Giniotis sakė, jog didžiąją dalį eksponatų apie 1923-ųjų metų įvykius 1990-aisiais muziejui dovanojo kaunietis Andrius Žilionis. Dalis ginklų taip pat dovanota, dalis – per ilgą laiką nupirkta.

O didžioji dalis paviešintų faktų, pasak muziejininkų, sužinoma iš prancūzų kareivių dienoraščių. 

Šilutiškiai, kuriems rūpi istoriniai faktai apie šį kraštą, pamatyti parodą gali iki rugsėjo mėnesio pabaigos.